3 paras dingusią lietuvę Romualdas rado šioje vietoje: sunku suvokti, ką ji išgyveno (4)

Drono operatorius, mechanikas–suvirintojas ir Raudonojo Kryžiaus Pasirengimo ekstremalioms situacijoms (PES) būrio savanoris Romualdas Ūsas jau trejus metus reaguoja į pagalbos šauksmą bet kuriuo paros metu. Jo rankose – ne tik moderni technika, bet ir paskutinė artimųjų viltis. Už kilnų ir nesavanaudišką darbą vilnietis Romualdas buvo įvertintas „Lietuvos garbės“ apdovanojimu.

„Lietuvos garbės“ herojus Romualdas – vienas tų žmonių, kurių pavardės dažniausiai neskamba garsiai, tačiau kritinėmis akimirkomis tampa lemtingos. Kol daugelis miega, jis keliasi gavęs pranešimą apie dingusį žmogų. Kol artimieji laukia bet kokios žinios, jis pelkėse, miškuose ar laukuose iš oro šukuoja teritorijas, tikėdamasis pamatyti gyvybės ženklą.

Jo savanorystė – ne vienkartinė iniciatyva ar trumpalaikis projektas. Tai nuolatinis pasirengimas, budėjimas ir atsakomybė, kuri neturi darbo valandų. Per trejus metus Romualdas tapo vienu aktyviausių reagavimo savanorių – žmogumi, į kurį kreipiasi tiek institucijos, tiek bendruomenės.

Iš daugiavaikės šeimos – į savanorystę

Romualdas kilęs iš daugiavaikės šeimos – turi 11 brolių ir seserų. Jis sako, kad būtent šeimoje išmoko padėti, dalintis ir užjausti.

„Gebėjimą padėti, dalintis ir užjausti manyje suformavo šeima – augome su daugybe brolių ir seserų, todėl nuolat reikėdavo vieniems kitus palaikyti ir pasirūpinti. Tai atėjo iš šeimos“, – pasakoja jis.

Studijų metais jam pasirodė, kad visuomenėje žmonės dažnai gyvena tik aplink save. Norėjosi realizuoti save ir užpildyti vidinį trūkumą, todėl pradėjo ieškoti veiklos, kur galėtų būti naudingas.

„Visuomenėje retai matau, kad žmonės padėtų vieni kitiems. <…> Tai, ką mačiau šeimoje, norėjosi perduoti visuomenėje“, – sako Romualdas.

Jis išbandė įvairias kryptis – svarstė tapti policijos rėmėju, domėjosi gamtos apsauga, tačiau suprato, kad nori tiesiogiai padėti nukentėjusiems žmonėms.

Kelias į ekstremalių situacijų būrį

Grįžęs iš užsienio Romualdas pastebėjo Raudonojo Kryžiaus Pasirengimo ekstremalioms situacijoms (PES) savanorių būrį. Tai autonomiškai veikianti grupė, reaguojanti į stichines nelaimes, karo ar epidemijų atvejus, o taikos metu padedanti institucijoms – ieškant dingusių žmonių, padedant pabėgėliams ar nelaimių ištiktiems asmenims.

2022 metais, pradėjus veikti humanitarinės pagalbos numeriui 111, jis prisijungė prie paramos vežiojimo nepasiturinčioms šeimoms, tačiau jautė, kad gali padaryti daugiau.

„2023-aisiais, nutarus plėsti grupę, užpildžiau paraišką, praėjau interviu ir buvau pakviestas mokytis pusę metų. Tuomet pajaučiau, kad darau tai, ką norėjau daryti visą laiką“, – pasakoja jis.

Šiandien jo veikla – dingusių žmonių paieškos, pagalba nukentėjusiems dėl gaisrų, darbas su pabėgėliais.

„Šioje veikloje pajaučiau, kad tai mano vieta ir galiu save realizuoti“, – sako vyras.

Dronas – akys iš dangaus

Iš pradžių Romualdas dalyvaudavo paieškose pėsčiomis, vėliau pradėjo naudoti droną. Nors pradžioje jis nebuvo pritaikytas paieškoms, Romualdas suprato, kad technologija leidžia greičiau ir efektyviau apžvelgti dideles teritorijas.

Jis pasakoja, kad dabar nuo žinutės gavimo iki atvykimo į vietą dažniausiai praeina vos pusvalandis.

„Savanorystė man yra visiškas atsidavimas. Aš neieškau šlovės, atlygio, aš tai darau neatlygintinai. <…> Pati savanorystės esmė – kol aš galiu padėti, padedu“, – atskleidžia Romualdas.

Labiausiai jam įsimena atvejai, kai žmogų pavyksta rasti gyvą. 2024-ųjų rudenį, trečią paieškų parą, kai jau buvo nutarta operaciją nutraukti, jis nusprendė dar kartą pakelti droną. Netoli namų, rapsų lauke, buvo rasta suklupusi senyvo amžiaus moteris.

„Buvo ruduo, jau temo. 15 val. buvo nuspręsta operaciją nutraukti, bet supratau, kad kol dar kažką matau, turiu ją tęsti. <…> Pagal jos būklę, tos nakties ji nebūtų pragyvenusi“, – prisimena jis.

Pareigūnų pagalba moteris buvo perduota medikams, jos būklė stabilizuota.

Kitas atvejis – 2025-ųjų spalį, iškart po jo gimtadienio. Policija paprašė pakelti droną. Pamiškėje jis rado be sąmonės gulintį vyrą. Suteikus pirmąją pagalbą ir perdavus medikams, šis išgyveno.

Tačiau būna ir skaudžių akimirkų. Kartais žmogus randamas jau be gyvybės ženklų.

„Jeigu ieškome žmogaus, kai jis yra be gyvybės ženklų, tai darome dėl artimųjų“, – sako savanoris.

Jis atvirauja, kad tokiose situacijose svarbu išlikti emociškai šaltam, bet viduje vis tiek vyksta stiprūs išgyvenimai. Paieškos gali tęstis ne vieną parą, todėl ramiai miegoti nepavyksta.

„Yra pora valandų tarp mirties ir gyvybės klausimo“, – sako jis, prisimindamas atvejį Klaipėdos rajone, kai iki išgelbėjimo pritrūko labai nedaug laiko.

Ekstremalios sąlygos ir naktinės operacijos

Paieškos dažnai vyksta sudėtingomis sąlygomis – pelkėse, miškuose, esant blogam matomumui. Daugiausia iškvietimų – grybų sezono metu ir pavasarį. Dažnai žmonės artimųjų pasigęsta naktį, todėl naktinės paieškos sudaro didelę dalį operacijų.

Savanorystėje, pasak vyro, nėra darbo valandų – pranešimo galima sulaukti bet kuriuo metu.

„Vienas rastas gyvas žmogus man duoda energijos tęsti savo veiklą“, – sako Romualdas.

Apie Romualdo atsidavimą kalba ir tie, kuriems teko matyti jo darbą iš arti. Maišiagalos bendruomenės narys Aleksas Tomašiūnas su juo susipažino per pasiklydusios draugo senelės paiešką.

„Romualdas atidavė visą save, dieną ir naktį budėdavo su mumis, klausdavo, ar turi minčių, kur dar būtų galima pasižiūrėti“, – pasakoja jis.

Policijos ir Raudonojo Kryžiaus įvertinimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus viršininkas Rolandas Šepetys pabrėžia, kad dingimų problema išlieka aktuali – nuo pasimetusių jaunuolių iki demencija sergančių senjorų.

„Galėčiau paminėti Raudonojo kryžiaus savanorį, į kurį mes kreipiamės, tai – Romualdas. Jis ne kartą talkinęs ir savo pagalba padėjęs surasti vieną ar kitą asmenį“, – sako jis.

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus pasirengimo ekstremalioms situacijoms savanorių būrio vadė Olga Antonova taip pat negaili gražių žodžių.

„Romualdas yra vienas aktyviausių narių – jis labai daug savo asmeninio gyvenimo, tiek dieną, tiek naktį, skiria savanorystei. Jis praktiškai yra vienas iš dažniausiai reaguojančių žmonių“, – teigia ji.

Romualdas sako, kad eidamas į savanorystę žinojo – teks susidurti ir su mirtimi. Tačiau jis taip pat žino, kad kiekviena operacija – tai galimybė išgelbėti gyvybę arba bent jau suteikti artimiesiems atsakymą.