Paaiškėjus, kaip tragiškai mirė mažametė Seimo nario anūkė – skubi žinia visiems (2)

Seimo nario Viktoro Pranckiečio šeimoje įvyko skaudi nelaimė. Kaip pranešė portalas „Kas vyksta Kaune“, mažametė mergaitė žuvo per nelaimingą atsitikimą ant batuto.

Ši skaudi netektis dar kartą primena apie, atrodytų, nekaltų pramogų keliamus pavojus – medikai vis dažniau susiduria su vaikų traumomis, patirtomis būtent ant batutų.

Skaudi netektis

Remiantis minėto portalo šaltiniais, nelaimė įvyko Kauno rajone, Ringauduose, vaikams šokinėjant batute. Pranešama, kad mergaitė iškrito iš batuto. Jame tuo metu laiką leido keli vaikai.

Ant batutų gali įvykti rimtų traumų

Naujienų portalas tv3.lt primena, jog ant batutų vaikai neretai patiria rimtų traumų, kurios kartais gali baigtis tragiškai.

Anksčiau, kalbėdamas su naujienų portalo tv3.lt žurnalistais, vaikų chirurgijos gyd. rezidento Benediktas Jonuška pasidalino įspėjimu apie tai, kad žaidimų aikštelėse ir ant batutų reikia būti ypač atsargiems, nes kitaip nekaltos pramogos gali baigtis vizitu pas traumatologą.

Sūpynės, čiuožynės, karstyklės labai vilioja vaikus ir tikriausiai ne vienas vaikas yra kritęs ar susižeidęs žaidimų aikštelėse.

Gydytojas Benediktas nurodė, kad dažniausiai žaidimų aikštelėse krenta ir traumuojasi vaikai nuo 5 iki 9 metų.

„Dažniausiai tai įvyksta darželiuose, mokyklose ar šalia jų – apie 40% iš visų trauma žaidimų aikštelėse. Kiek rečiau namuose (25%), viešose vietose (9%) ar kitose vietose (15%). Vienoje atliktoje studijoje konstatuota, kad dažniausiai ugdymo įstaigose krenta ir susižeidžia berniukai, kurie užsiima sportine veikla.

Vaikų mirtingumas dėl traumų patirtų žaidimų aikštelėse yra mažas, tačiau daugiau nei pusė mirčių įvyksta namuose ir beveik trys ketvirtadaliai įvyksta dėl užsismaugimo įvairiomis virvėmis, mazgais, sūpynėmis.

Daugiausia traumų žaidimų aikštelėse įvyksta nukritus nuo sūpynių, karstyklių ir čiuožyklių. Daugiau nei 70% traumų įvyksta krentant ant žemės, o tik apie 10% susitrenkus į žaidimų aikštelės įrenginius. Namuose vaikai dažniausiai susižeidžia nulipant ar nušokant nuo įvairių objektų, dažniausiai tai būna sūpynės“, – traumų dažnumus įvardijo gydytojas.

Dažniausios traumos

Gydytojas Benediktas sakė, kad vaikai iki 5-erių dažniau susitrenkia galvą ir veidą, nei vyresni vaikai.

„Kalbant apie lūžius, dažniausiai tarp visų amžiaus grupių diagnozuojami riešo, dilbio ir alkūnės lūžiai. Aukštis, nuo kurio nukrito vaikas, yra tiesiogiai susijęs su sunkesnėmis traumomis. Tikimybė stipriau susižeisti yra ženkliai didesnė krentant nuo didesnio nei 1,5 metrų aukščio. Taip pat kone keturis kartus dažniau vaikų kaulai lūžta krentant nuo įvairių žaidimų aikštelių įrenginių negu krentant tiesiog bėgant ar einant“, – sakė jis.

Gydytojas nurodo, kad renkantis žaidimų aikštelę, kurioje leis laiką jūsų vaikai, svarbu atkreipti dėmesį į jos pagrindą.

„Vaikai dažniau patiria lūžius ir galvos traumas krentant ant žolės negu ant smėlio. Saugiausiais pagrindais žaidimų aikštelėje aprašomi laisvo užpildo ir sintetinės gumos pagrindai. Kalbant apie laisvą užpildą, tai geriausia medžio drožlės, kurios geriau sugeria kritimą nei smėlis ar skalda“, – teigė jis.

Traumų žaidimų aikštelėje sumažės, jeigu vengsite asfalto, betono, žolės ar žemės pagrindą turinčių aikštelių. Taip pat atkreipkite dėmesį, kad būtų pakankamai saugu – kopėtėlės ar laipteliai turėtų turėklus, nebūtų aštrių ir smailių kampų, išsikišusių varžtų. Aikštelės turi būti prižiūrimos ir tvarkingos. Ir, svarbiausia, vaikai neturėtų likti be tėvų priežiūros.

Pramogos ant batutų gali baigtis liūdnai

„Internatūros metu vienas patyręs vaikų chirurgas pasakė: „Kol batutai bus tokie populiarūs, tol vaikų chirurgams darbo netrūks.“ Tuo įsitikinau praėjusiais metais, kai traumos patirtos ant batutų, atrodo, buvo numeris vienas tarp visų, o pasitaikydavo budėjimų, kai daugiau nei pusė per parą konsultuotų vaikų prieš atvykstant pramogaudavo ant batutų. Pasaulinės vaikų chirurgų ir traumatologų organizacijos nerekomenduoja vaikams tokio laisvalaikio praleidimo būdo, dėl didelės traumų rizikos“, – sakė gydytojas Benediktas.

Jis prisiminė istoriją, kai viena ketvirtokų šventė net keliems klasės vaikams baigėsi ligoninėje – vienas atsipirko sumušimu, o kitiems buvo nustatyti rankų ir kojų lūžiai.

Gydytojas nurodė, kad naudojantis batutais didžiausia rizika susižeisti yra krentant, o ypač, jeigu jie įrengti nedideliuose kiemuose, jie neaptverti apsaugomis ar stovi nelygioje vietoje.

„Bandymas atlikti įvairius triukus ant batuto gali baigtis labai skaudžiai, literatūroje aprašoma traumų, kurios baigėsi mirtimi dėl stuburo ir galvos traumų. Nebekalbu apie skirtingą batutų pritaikymą ir įtempimą skirtingo amžiaus vaikams“, – sakė jis.

Kaip išvengti traumų ant batuto?

Pasak gydytojo, 10%-17% ant batuto susižeidusių žmonių patiria galvos ir kaklo traumos. Tačiau dažniausiai patiriami raiščių patempimai, sumušimai, nubrozdinimai, tačiau pasitaiko įvairių lūžių, ypač mažesnio amžiaus vaikams, daliai prireikia hospitalizacijos ir operacinio gydymo.

„Jei visgi nusprendėte, kad be batuto – niekaip, tuomet rekomendacijos jums, norint išvengti traumų susijusių su batutais. Jaunesniems nei 6 metų vaikams neleisti šokinėti ant batutų. Vaikai šokinėjantys ant batutų turi būti prižiūrimi suaugusiųjų. Vienu metu ant batuto gali būti tik vienas vaikas. Neatlikinėti triukų, salto ir įvairių apsisukimų ore. Pagrindas po batutu turi būti lygus. Šalia batutų neturi būti jokių objektų: medžių, pastatų, kitų žaidimų įrenginių. Turi būti naudojami apsauginiai tinklai, spyruoklės pridengtos“, – vardijo jis.

Visgi gydytojas Benediktas pasiūlė iš naujo apsvarstyti, ar namuose tikrai reikia batuto ir ar verta leisti vaiką ant jo šokinėti.

„Atšilus orams batutai kiemuose dygsta kaip grybai, kažkada atsidarys batutų parkai, o šventėse matysime vėl šurmuliuojant vaikus prie pripučiamų batutų, tačiau ar tai geras laisvalaikio praleidimo būdas jūsų vaikui – spręskite jūs. Suprantu, kad labai sunku vaikui pasakyti ne, kai draugai krykštauja šokinėdami ir kviečia kartu, tačiau kaip ir minėjau, kad tai viena iš dažniausių traumų priežasčių“, – pridūrė vaikų chirurgijos gyd. rezidento Benediktas Jonuška.