Auditą atlikusi Valstybės kontrolė kritiškai įvertino šalies institucijų pasirengimą reaguoti į ekstremaliąsias situacijas. Tačiau svarbiausias faktas – konstatuota, kad priimant sprendimą dėl ekstremaliosios situacijos, kurios sąlygomis gyvename iki šiol, nebuvo laikomasi įstatymo viršenybės principo. Pasak teisininkų, tai reiškia, kad ekstremalioji situacija dėl pandemijos negalėjo būti paskelbta ir tokio režimo pagrindu priimti apribojimai yra neteisėti.
Du neteisėti sprendimai
Per trejus pastaruosius metus Lietuvoje buvo paskelbtos 4 valstybinio lygio ir 64 savivaldybių lygio ekstremaliosios situacijos. Valstybės kontrolė atliko auditą, vertinantį, kaip institucijos, atsakingos už ekstremaliųjų situacijų valdymą, yra pasirengusios tą daryti.
Įvertinusi ministerijų ir savivaldybių pasirengimą valdyti šias situacijas, Valstybės kontrolė pažymi, kad ne visos vertintos institucijos yra tinkamai pasirengusios galimiems didelės ir labai didelės rizikos pavojams.
Tačiau įdomiausia, kad įvertinę 2018-2020 m. 56-ių savivaldybės lygio ir 4 valstybės lygio ekstremaliųjų situacijų paskelbimą auditoriai nustatė: savivaldybės šias situacijas paskelbė pagal teisės aktuose nustatytus paskelbimo pagrindus, o valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimas dviem atvejais iš keturių neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
2018 m. Vyriausybė nepaskelbė ekstremaliosios situacijos dėl afrikinio kiaulių maro židinių, nors ją buvo paskelbusios 5 savivaldybės (o valstybės lygio ekstremali situacija turi būti skelbiama, jei jos padarinių išplitimo ribos viršija 3 savivaldybių teritorijų ribas).
Dar įdomesnis faktas, kurį nustatė Valstybės kontrolė: „2020 m. vasario 26 d. Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijos teikimu buvo paskelbta ekstremalioji situacija dėl COVID-19 epidemijos plitimo, nors Civilinės saugos įstatyme nenumatyta galimybė skelbti ekstremaliąją situaciją dėl epidemijos plitimo. Priimant sprendimus dėl teisinių režimų ir jų metu taikomų apribojimų, padedančių suvaldyti grėsmes ir pavojus, turi būti laikomasi įstatymo viršenybės principo.”
Įstatymas – viršesnis
Tiesa, Lina Nalivaikienė, Veiklos audito 2-ojo departamento vyriausioji valstybinė auditorė-audito grupės vadovė, „Vakaro žinioms” sakė negalinti iš šios išvados kategoriškai tvirtinti, kad gyvename neteisėtai paskelbtos ekstremaliosios situacijos sąlygomis.
„Veikiau tai yra teisinė kolizija. Ekstremalią situaciją galima skelbti, kai situacija atitinka ekstremalių įvykių kriterijus, kurių yra daug. Užkrečiama liga tarp tų kriterijų irgi yra numatyta, tačiau Ekstremaliosios situacijos skelbimo apraše nustatyta: valstybės lygio ekstremalioji situacija skelbiama, kai situacija atitinka Civilinės saugos įstatyme nustatytus valstybės lygio ekstremaliosios situacijos požymius.
Tačiau įstatyme yra numatyti tik du atvejai: valstybės lygio ekstremali situacija galima, kai viršija trijų savivaldybių ribas arba trunka ilgiau nei 6 mėnesius.
Tuo metu apraše sakoma, kad valstybės lygiu skelbti galima ir esant grėsmei. Tuo ir buvo pasiremta, tačiau ši nuostata nėra perkelta į įstatymą”, – kalbėjo L.Nalivaikienė.
Pagrindas kreiptis į KT
Ar auditorių išvados gali turėti kokią teisinę galią? Ar gali jomis remdamasis fizinis ar juridinis asmuo, nukentėjęs dėl ekstremaliosios situacijos metu įvestų apribojimų, teisme ieškoti žalos atlyginimo?
Šito L.Nalivaikienė nesiėmė vertinti, patardama kreiptis į teisininkus. Taip ir padarėme.
Sveikatos teisės instituto ekspertas teisininkas Ramūnas Aušrotas išsamiai įvertino situaciją.
„Valstybės kontrolė atlieka audito funkcijas ir negali aiškinti teisės aktų – panašiai, kaip, pavyzdžiui, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija negali aiškinti įstatymų. Tačiau tai, ką išaiškino Valstybės kontrolė, manęs visiškai nenustebino.
Pandemijai valdyti yra skirtas kitas teisinis režimas pagal kitą įstatymą – Žmogaus užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą. Jis numato karantino galimybę.
Iš pradžių buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji padėtis, vėliau karantinas, bet jis panaikintas, ir vėl likome prie ekstremaliosios situacijos.
Toks režimas pandemijos atžvilgiu nėra galimas. Ekstremali situacija galima reaguojant į tam tikrus ekstremalius įvykius, tokius, kaip padangų gaisras Alytuje. Ekstremaliosios situacijos ypatybė ta, kad viskas yra staiga, netikėtai ir būtina žaibiškai konsoliduoti išteklius, pajėgas ir šalinti pasekmes.
O pandemija yra tęstinė situacija. Jai valdyti yra tam tikros civilinės priemonės, galimi tam tikri apribojimai, net rekvizavimas – pavyzdžiui, žmogaus transporto priemonės, reikalingos evakuojant žmones.
Auditoriai teisingai pasakė, kad pandemijai valdyti buvo galimas karantino, o ne ekstremaliosios situacijos režimas, ir tai yra pagrindas Vyriausybės sprendimą skųsti Konstituciniam Teismui (KT)”, – konstatavo R.Aušrotas.
Labai svarbios išvados
Pasak jo, nors Valstybės kontrolės išvados įrodomosios galios neturi, jos vis tiek yra labai svarbios.
„Konstatuota, kad buvo ne tas režimas nustatytas. Pateiksiu pavyzdį: yra benzininiai automobiliai ir, pavyzdžiui, dyzeliniai. Pirmieji važiuoja pripylus benzino, antrieji – dyzelio. Taip ir situacijų suvaldymui yra atskiri režimai.
Kiekvienas žmogus, nukentėjęs dėl ekstremaliosios situacijos nulemtų suvaržymų, ir be atitinkamo KT išaiškinimo gali kreiptis į teismą, reikalaudamas, kad jam būtų atlyginti nuostoliai. Ir gali pridėti Valstybės kontrolės išvadą, reikalaudamas, kad ji būtų pridėta prie įrodymų. Motyvuodamas tuo, kad turėjo būti ne ekstremalioji situacija, o įvestas karantinas. Nes ekstremalioji situacija dalies priemonių, kokios buvo taikomis, nenumato.
Bendros kompetencijos teismas, gavęs tokį argumentą, negalės pasakyti, ar teisinis režimas buvo tinkamas, ar ne. Tą gali pasakyti tik KT.
Bendrosios kompetencijos teismas gali sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į KT, kad šis pateiktų išaiškinimą”, – dėstė teisininkas.
Ispanijos pavyzdys
R.Aušrotas pateikė Ispanijos pavyzdį.
„Ispanijoje netgi Konstitucijoje numatyti du teisiniai režimai ypatingoms situacijoms valdyti: ekstremalioji situacija ir nepaprastoji padėtis.
Mūsų Konstitucijoje yra tik nepaprastoji padėtis įrašyta, ekstremaliosios situacijos net nėra. Tad iš karto kyla klausimas, kaip pastaroji atitinka Konstituciją. Bet čia – kitas klausimas.
Ispanija pasirinko ekstremaliosios situacijos režimo taikymą, Ispanijos Galicijos Konstitucinis Teismas pripažino, kad pasirinktas ne tas režimas, todėl ir tokios apribojimo priemonės, kokios buvo taikomos, buvo negalimos. Todėl įpareigojo atlyginti žalą žmonėms.
Analogiškai turėtų būti ir Lietuvoje”, – įsitikinęs teisininkas.
Reziumuodamas R.Aušrotas paaiškino: jei visą laiką Lietuvoje būtų galiojusi ne ekstremalioji situacija, o karantinas, tai visos taikytos ribojimo priemonės, leidžiamos Žmogaus užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme, būtų buvusios galimos, tačiau pakeitus režimą dalies jų taikyti nebebuvo galima.
