Gynybos ekspertas: ukrainiečiai mums laimi laiko pasiruošti karui

Užsitęsęs karas Ukrainoje išsekins Rusijos karinę galią ir sumažins modernios ginkluotės arsenalą, o ekonominės sankcijos greičiausiai sukels ilgą ekonominę depresiją ir diplomatinę izoliaciją, todėl tikėtina, kad Rusija grasins savo branduoliniu ginklu. Tai – Jungtinių Valstijų Gynybos ministerijos žvalgybos išvados, kurias paskelbė „Bloomberg“. „Dienos temoje“ –atsargos pulkininkas Saulius Guzevičius ir karybos ekspertas Darius Antanaitis.

– Amerikiečiai padarė išvadą, kad Putinas grasins branduoliniu ginklu. Prancūzijos prezidentas kviečia rengtis dideliam karui Europoje ir sako, kad reikia didinti investicijas į ginklavimąsi. Amerikos prezidentas pavadina Putiną karo nusikaltėliu, tačiau ir Europa, ir Amerika, ir visas Šiaurės Atlanto Aljansas delsia, kai kalba pasisuka apie oro erdvės uždarymą arba naikintuvų suteikimą Ukrainai, nes tai esą išprovokuos karinį Rusijos ir NATO konfliktą. Bet jeigu visi žino, kad karas neišvengiamas, kam laukti, kai žudomi taikūs gyventojai, vaikai?

S. Guzevičius: Tikrai negalėčiau pasakyti, kad Vakarai laukia, nes iš tiesų ginkluotė nuolat tiekiama ukrainiečių kariams. Problema, kad nepakanka tos ginkluotės ir šaudmenų, arsenalo. Neseniai grįžęs vienas Lietuvos žurnalistas, kuris praleido nemažai laiko su kariais, labai aiškiai įvardino problemą: ginkluotė atkeliauja, parama yra jaučiama, bet jos nepakanka. Iš tiesų, kas per savaitę atkeliauja, yra per keliasdešimt valandų išnaudojama.

Todėl svarbiausias dalykas, kad ginkluotės parama būtų pakankama, su 15 proc. rezervo, kaip reikalauja visa karinė strategija.

– Šiandien Rusijos užsienio reikalų ministras S. Lavrovas pareiškė, kad rusai atakuos visus krovinius, kuriuose, anot jų, yra ginklai Ukrainai. Ar tai sukels problemų tiekiant ginkluotę į šalį? Ir tai NATO gali leisti sau nuryti?

S. Guzevičius: Tai galėtų sukelti problemų. Natūralu, kad abi pusės bando viena kitai trukdyti įvairiausiais būdais, bet, aš manau, kad yra įvairiausių būdų ir priemonių, kaip tą paramą tęsti ir didinti.

Palikime tai tiekėjams, kurie turėtų rasti išradingiausių ir išmoningiausių būdų, kaip suteikti pakankamą skaičių ginkluotės. Tai yra nepaprastai svarbu. Iš tikrųjų svarbiausia yra išmani prieštankinė, priešlėktuvinė ginkluotė ir, žinoma, koviniai dronai. Tai būtų esmė, su kuo patys ukrainiečiai galėtų gerokai apvalyti savo oro erdvę.

– Ar galėtų sąjungininkai tiekti daugiau oro erdvės apsaugai skirtos ginkluotės? Kokios ginkluotės dabar trūksta ukrainiečiams labiausiai?

D. Antanaitis: Ukrainiečiams trūksta visko ir daug. Priešlėktuvinę gynybą turime suskirstyti į tą priešlėktuvinę gynybą, kurią Ukrainos kariai galėtų valdyti, ir tokią, kuriai reikia papildomų treniruočių ir papildomų gebėjimų valdyti. Manau, ką galėtų lengviausiai valdyti arba greičiausiai valdyti – tai trumpojo nuotolio priešlėktuvinė oro gynyba, ką jie dabar ir turi. Ukrainiečiai tiesiai šviesiai sako, ko jiems reikia. Jiems reikia uždaryti dangų. Mums reikia klausytis ir padėti būtent tomis priemonėmis arba darbo įrankiais, kurių jie prašo.

– Jeigu delsiama įsiklausyti į ukrainiečių prašymą, jie sako: „Mes patys galim tą erdvę uždaryti, duokit tik daugiau ginklų.“ Apie tai, kad trūksta kovinės aviacinės ginkluotės, kalba ir prezidentas Zelenskis. Ar gali būti tiesa, kad tai, kas gaunama per savaitę, išnaudojama per gerokai trumpesnį laiką? Suprantu, kad mes kalbame apie oro gynybos ginkluotę? Ar NATO šalys pajėgios tiekti gerokai daugiau?

D. Antanaitis: Be abejo, kad tai greitai išnaudojama. Ar NATO galėtų tiekti, aš tikrai už NATO kalbėti negaliu, tačiau paprastai senosios Alijanso valstybės visą laiką turi ginkluotės rezervo. Jis, taip pat kaip ir bet koks produktas ar bet kokia priemonė, sensta, ateina laikas, kai tu turi nurašyti arba tiesiog susprogdinti. Tokių priemonių yra daug ir jos tikrai galėtų būti tiekiamos Ukrainos kariuomenei.

– S. Lavrovas grasina ir Slovakijai, kuri gali tiekti Ukrainai priešraketines gynybos sistemas „S-300“. Ar neatsitiks kaip su naikintuvais, kai tarsi buvo apsisprendimas juos tiekti, bet tai taip ir netapo tikrove?

D. Antanaitis: Kodėl mes išvis turime klausytis, ką kalba rusai? Jie jau prisikalbėjo, jie jau prisidirbo, jie jau pasakė, kad taikinys yra Europa. Dabar europiečiams sako: „Jei tieksit ginklus tiems, kurie rusus gali sustabdyti, jūs vis tiek būsite taikiniai.“ Kitaip sakant, ar stabdysi, ar nestabdysi, tave vis tiek rusai planuoja atakuoti. Tad kodėl mes turėtume klausyti rusų, arba, tiksliau, rusų karių, arba valstybės, kuri vykdo genocidą? Gal baikime vieną kartą žiūrėti į rusus iš apačios į viršų, pažiūrėkime iš viršaus į apačią. Tai yra mūsų namai. Mums jokia Rusijos Vyriausybė nediktuos sąlygų, kaip mes turime gyventi.

– Pone S. Guzevičiau, Jūs dirbote NATO būstinėje Briuselyje, žinote darbą iš vidaus. Kaip jūs vertinate Aljanso komunikaciją? Ar ne per daug viešoje erdvėje aiškinimųsi, kurie neatrodo solidžiai?

S. Guzevičius: Mes visi jaustumėmės daug stipriau ir galėtume taip pat labiau motyvuoti mūsų visuomenes, jeigu komunikacija būtų sklandesnė ir Rusijai būtų siunčiamos tvirtesnės žinutės. Matydamas šituos komunikacijos nesklandumus ir sumaištį, prisimenu seną japonų patarlę: jeigu kovoja du samurajai, kurių jėgos yra apylygės, visada laimės tas, kuris mažiau bijo mirti. Aš manau, reikėtų labai aiškiai pasakyti, kad Vakarai pasiryžę gintis bet kokiomis priemonėmis ir bet kokioje situacijoje.

– Ar iš viso jūs matote aiškią kryptį, koks yra galutinis tikslas? Juk tai turbūt nėra vien tik karo sustabdymas? Juk visi pripažįsta – Putinas turi didesnių planų. Nejau Vakarams neužtenka jėgų ir išminties perimti iniciatyvą iš Putino?

S. Guzevičius: Labai svarbu paminėti, kad NATO yra gynybinė organizacija, jos toks esminis tikslas – amortizuoti konfliktą. Jeigu tai nepavyksta, tada visomis išgalėmis tvirtai gintis. Aš negalėčiau pasakyti, kad yra delsimas, nes mes žinome, kad yra dislokuojami papildomi kariai, būtent JAV kariai, kas yra svarbiausias garantas. Bet, aišku, su komunikacija galima būtų pasitaisyti, taip pat su ginklų tiekimu į Ukrainą – galima būtų pastiprinti šias pozicijas. Tai būtų labai svarbu ir tai padėtų motyvuoti mūsų visuomenes.

D. Antanaitis: Tai, ką aš dabar pasakysiu, yra mano spekuliacijos ir prielaidos. Prieš einant į karą reikia pasiruošti: sudėti kuprinę, pasiimti ginklą, užtaisyti jį šoviniais. Aš drįsčiau manyti, kad dabar NATO valstybės ruošiasi priimti Rusijos smūgį ir tinkamai atsakyti. Tu negali eiti į mūšį tiesiog iš inercijos. Kartais eini kaip, pavyzdžiui, ukrainiečiai. Bet dabar ukrainiečiai mums laimi laiko pasiruošti karui. Tai yra kariuomenės aktyvavimui, atsargų resursų generavimui. Aš NATO nenurašyčiau, nes ten tikrai sėdi žmonės, kurie irgi nori ginti savo valstybę, savo šeimą. Todėl aš norėčiau tikėti, kad dabar tiesiog vyksta parengiamieji darbai. Ukraina leidžia mums laimėti laiko tam, kad mes pasiruoštume ir galėtume užblokuoti Rusijos tolimesnį veržimąsi į Europą.

– Gal tikslas ir išsekinti Rusijos armiją Ukrainoje?

D. Antanaitis: Karas yra apie resursus ir apie pinigus. Kieno šoviniai, vanduo, žmonės, maistas greičiau baigsis, tas ir pralaimės. Tai šiuo atveju ukrainiečiai tą ir daro – sekina rusus. Jie duoda mums laiko pasiruošti tam, ką mes nuo Šaltojo karo pamiršome ir iššvaistėme – mums dabar reikia per kelias savaites, per porą mėnesių viską užauginti.

Taip Rusija bus išsekinta, jau dabar yra išsekinta, ir mums tiesiog bus lengviau.

– Ko galima tikėtis iš NATO viršūnių susitikimo kitą savaitę, kuriame dalyvaus ir JAV prezidentas?

S. Guzevičius: Aš labai tikiuosi, kad žinutės bus vieningos. Tai – vienas iš svarbiausių tikslų. Dar – kad jos būtų tvirtos, nedviprasmiškos. Kadangi mes girdime iš Rusijos įvairių grasinimų nuolat, aš tikiuosi, kad į tai bus tinkamai sureaguota. Kad nebus tokios sumaišties, kuri buvo šiek tiek anksčiau naikintuvų klausimu.

Šaltinis: lrt.lt