Kaip iš 74-erių plungiškės išvilioti 99 tūkst. eurų: sukčiai moterį net vežė į kitą miestą (4)

Telefoniniai sukčiai toliau tuština gyventojų pinigines ir sąskaitas. Senjorė iš Plungės jiems atidavė beveik 100 000 eurų grynaisiais – savo ir vyro pinigus, nors banke buvo perspėta, kad pinigų sukčiams neatiduotų. Policijos pareigūnai išaiškina dalį tokių nusikaltimų, bet sukčiai randa vis naujų būdų išvilioti iš gyventojų pinigus.
99,2 tūkst. eurų – tokią suma per kelis kartus 74-erių plungiškė atidavė telefoniniams sukčiams. Anot policijos pareigūnų, tai rekordinė šiemet sukčių išviliota suma visoje Klaipėdos apskrityje.
„Buvo skambutis, kad yra grėsmė, reikia pinigus nuimti ir perduoti pareigūnams. Moteris ėjo į banką, banko darbuotojai bendravo su ja, senjorė rašė net paaiškinimus, kam reikia jai tų pinigų. Per apklausas moteris pasakojo, kad sukčiai jai liepė pasakoti vieną versiją.
Apklausų protokoluose pažymėta, kad ji pildė klausimynus banke ir ją bandė įspėti. Deja, žmonės netiki nei banku, nei policija. Vis tiek ima pinigus ir atiduoda sukčiams“, – pasakoja Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos patarėjas, atliekantis viršininko funkcijas, Zigmas Turskis.
Pinigai iš moters buvo viliojami ilgą laiką. Paskutinį kartą pinigus sukčiams ji atidavė vasario viduryje, o į policiją kreipėsi tik kovą. Sukčiai senjorę taip apsuko aplink pirštą, kad, banke Plungėje negavusi reikiamos pinigų sumos, ji net sėdo į nusikaltėlių užsakytą taksi ir nuvažiavo į Klaipėdą banke išsigryninti keliasdešimties tūkstančių eurų.
„Veža į Klaipėdą, pasamdo „Boltą“ ir žmonės net nepagalvoja, kodėl viskas taip vyksta“, – teigia Z. Turskis.

Sukčių apgauta senjorė ištuštino ne tik savo, bet ir vyro sąskaitą – moteris turėjo įgaliojimą atstovauti vyrui banke. LRT RADIJO Plungėje kalbinti gyventojai sako apie rekordinę sukčių aferą negirdėję. Plungiškiai stebisi, kaip sukčiams vis dar pavyksta rasti aukų, kai apie jų nusikaltimų schemas nuolat kalba tiek policijos pareigūnai, tiek žiniasklaida.
„Aš netikiu. Gal fantazuoja moteriškė? Man paskambintų, tai aš net 5 eurų neduočiau“, – sako plungiškė.
„Bet kaip galima atiduoti pinigus? Juk tiek kalbama apie tuos sukčius. Gal žmogus su protu susipykęs, kad taip ėmė ir atidavė?“ – svarsto Plungės gyventoja.
„Per televizorių vis girdžiu, kad būna tų sukčių aukų, bet apie Plungę nieko negirdėjau“, – antrina praeivė.

Gyventojai neabejoja – sulaukę sukčių skambučio jie tikrai neužkibtų ant jų kabliuko.
„Man yra skambinę, tai pradėjo ten kažką: „Ja budu gavarit pa ruski.“ Tai kaip pasakiau aš jiems negražių žodžių… Nenoriu net kartot dabar“, – sako plungiškė.
„Paskambino ir pasakė, kad dukra nutrenkė žmogų ir yra ligoninėje. Tai paklausiau, kokioj ligoninėj, pasakė, padėkojau ir padėjau ragelį“, – pasakoja gyventoja.
Tačiau policijos pareigūnai pastebi, kad sukčiai žmones į savo istorijas įvelia taip, jog šie visiškai praranda budrumą.
„Žmonės yra labai patiklūs. Mes negalim jų net perkalbėti. Esame ne kartą važiavę į bankus, bendravome su jais. Patys pareigūnai atvejų turėję, kai įtariamieji paskambina aukai ir sako: „Varykit juos lauk, čia netikra policija.“ Žmonės netiki, kad tai policija. Tiki rusakalbiu asmeniu, kuris prisistatė net nelietuviška pavarde“, – teigia Z. Turskis.

Pareigūnai pastebi, kad jaunesni ir vidutinio amžiaus žmonės dažniausiai įkliūva į investicinių sukčių, siūlančių greitai praturtėti, pinkles. O senjorai, ypač vieniši, dažniau nukenčia nuo telefoninių sukčių, apsimetančių pareigūnais ar telekomunikacijų bendrovių darbuotojais.
Plungės savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjos Jolantos Puidokienės teigimu, skiriamas didelis dėmesys senjorams šviesti ir informuoti apie galimas sukčių pinkles.
„Tikrai skiriame prevencijai didelį dėmesį, bendradarbiaujame su policija, specialistais, daliname lankstinukus, organizuojame mokymus ir renginius. Vyresnio amžiaus žmonės tikrai nėra palikti nuošalyje. Informacija nuolat viešinama“, – sako J. Puidokienė.

Yra buvę atvejų, kai socialiniams darbuotojams pavyko išsaugoti senjorų santaupas.
„Žmogui paskambino, prisistatė policijos pareigūnu ir pasakė, kad atvyks pasiimti padirbtų pinigų. Jis atvyko į namus pas senjorą, o tuo metu kaip tik atėjo darbuotoja, kuris teikia pagalbos į namus paslaugas. Sukčius išsigandęs pabėgo, nes pamatė, kad senjoras turi kas jam pagelbėja“, – sako organizacijos „Senjoras“ koordinatorė Milda Kepalienė.
Tačiau psichologai pastebi, kad sukčiai neatsitiktinai taikosi būtent į vyresnio amžiaus žmones. Anot profesoriaus Gedimino Navaičio, tai žmonių grupė, kuri sunkiausiai prisitaiko prie gyvenimo pokyčių ir sparčiai besivystančių technologijų.
„Kalbama apie vyresnio amžiaus žmones, kurie nepasirengę gyventi modernioje visuomenėje, nes jų gyvenimo patirtis buvo visai kitokioje visuomenėje. Tai sukčiai juos ir išnaudoja“, – aiškina G. Navaitis.

Anot psichologo, nors didžioji visuomenės dalis jau yra atspari sukčių skambučiams, sukčiams užtenka, kad ir vienas žmogus iš tūkstančio pasiduotų pinklėms.
Policijos pareigūnai pastebi, kad sukčiai taip pat prisitaiko prie didėjančio visuomenės atsparumo – ieško naujų būdų, kaip išvilioti žmonių pinigus.
„Sukčiai įkalba žmones pirkti investicinį auksą, įtikina žmones nueiti į įmonę, kuri prekiauja investiciniu auksu, gauti išankstinio apmokėjimo sąskaitą, tada nueiti į banką, padaryti pavedimą, o vėliau paimti aukso luitus ir perduoti atvykusiems kurjeriams. Priežastis turbūt yra ta, kad bankai pradėjo stabdyti įtartinas operacijas, aiškinasi, kodėl reikalingi tie pinigai, tai sukčiai ieško, kaip tai apeiti“, – aiškina Z. Turskis.
Pareigūnai baiminasi, jog sukčiavimo atvejų gali padaugėti. Prognozuojama, kad sukčiai suaktyvės balandį, kai dalis žmonių atgaus 2-ojoje pensijų pakopoje kauptus pinigus.







