Kitas Rusijos pasaulis: vos 200 km nuo prabangios Maskvos – kraupūs vaizdai (Video) (88)

Liko tik apleisti namai.

„Al Jazeera“ korespondentė Julija Šapovalova apsilankė Tverės srityje, esančioje vos už 200–300 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Maskvos. Jos užfiksuoti vaizdai demaskuoja liūdną realybę – Rusijos kaimai nyksta akyse, palikdami tik griūvančias bažnyčias ir vienišus senolius.

Griuvėsiai po kupolais

Savo pasakojimą žurnalistė pradeda nuo XIX a. pradžioje statytos Viešpaties Apreiškimo bažnyčios Kor-Koševo kaime. Kadaise buvusi didinga šventovė šiandien virtusi griuvėsiais: svogūno formos kupolai su kryžiais nuvirtę, stogas įgriuvęs. Nors ant drėkstančių sienų dar matyti senovinės freskos, jos nenumaldomai nyksta.

„Nėra nieko, kas galėtų tai sutvarkyti“, – pastebi J. Šapovalova. Kor-Koševas yra tik vienas iš daugelio apleistų kaimų, kur namai dėl laiko ir nepalankių oro sąlygų lėtai smenga į žemę.

Modernioji baudžiava ir kaimo mirtis

Žurnalistė pabrėžia, kad šis nykimas turi gilias istorines šaknis. Caro laikais valstiečiai buvo baudžiauninkai, priklausomi nuo žemvaldžių. Sovietmečiu ši priklausomybė niekur nedingo – ji tiesiog įgavo kolūkių pavidalą.

Kodėl kaimai ištuštėjo?

Dešimtmečius sovietų kolūkių darbininkai neturėjo pasų, todėl buvo teisiškai pririšti prie žemės ir negalėjo laisvai palikti savo gyvenamosios vietos. Tai buvo savotiška „socialistinė baudžiava“.

Tik 1974 metais kolūkiečiams buvo suteikta teisė gauti pasus ir patiems rinktis gyvenamąją vietą. Tai tapo masinės migracijos į miestus pradžia, kuri neatpažįstamai pakeitė kaimo demografiją.

Galiausiai didieji sovietiniai ūkiai virto dykynėmis. Šimtų kilometrų spinduliu liko tik apleisti namai, griūvantys fermų karkasai ir pavieniai, dažniausiai senyvo amžiaus, gyventojai.

Paskutiniai Koi kaimo mohikanai

Koi kaimas kadaise buvo klestintis kolektyvinis centras. Čia veikė mokykla, ligoninė, virė gyvenimas. Šiandien vaizdas demaskuoja visai ką kita.

„Anksčiau čia buvo tiek daug žmonių… Dabar jaunimas išvažiavo“, – pasakoja vietos gyventoja Jelena Rudakova. Jos kaimynas Nikolajus priduria, kad optimizmo likę mažai: „Liko vos dvi ar trys šeimos su vaikais. Visi kiti – seniai. Kai kurie pasidavė alkoholiui, o kai kurie tiesiog nebeturi vilties rasti darbo.“