Kalėdas sugadino dovana: pamatęs, ką gavo nuo mylimosios, iškart persimainė ir išmetė į šiukšlių dėžę

Istorija tokia, kad mūsų romantiškas Kalėdas sugadino dovana. Nors, tiesą sakant, galbūt viskas iki tol jau buvo sugadinta, tik aš to nesupratau.

Taigi, tai buvo pirmosios mūsų žiemos šventės. Kartu su mylimuoju šventėme Kalėdas jo namuose. Buvo romantiška vakarienė, smagi ir šventiška nuotaika. Mano vaikinas buvo puikios nuotaikos, kol neatėjo laikas keistis dovanomis. Jis įteikė pirmas. Išpakavusi radau čekį apsilankyti vieno kurorto SPA su nakvyne. Apsidžiaugiau, tačiau, neslėpsiu, kad tikėjausi kažko kito (juk į SPA vis tiek važiuosime abu, tad ir dovana yra dalinai jam pačiam). Jau nemažai laiko buvome kartu, aš jau labai norėjau kokio simboliško žiedelio, ar kito žingsnelio iki rimtesnių įsipareigojimų… Taigi, galima sakyti, kad nusivylėme mes abudu. Tačiau tokios jo reakcijos į mano dovaną tikrai nesitikėjau… Kai dovaną išpakavo, jo veidas iškart persimainė. Ir nesivaržydamas prie manęs išmetė ją į šiukšlių dėžę. Padovanojau jam medinę lentelę su užrašu „Home is where Your heart is“. Galvojau, pasikabins kambaryje, ar bent jau koridoriuje. Man tokios labai gražios. O mano vaikinui, panašu, atgrasios. Bet kam tokia drama? Galėjo jos nekabinti, galėjo šiaip kur spintoje nukišti. Bet kam taip demonstratyviai į šiukšlių dėžę?

Jaučiausi kaip apspjauta. Pažeminta ir paniekinta. Jis tik išrėžė, kad negali pakęsti nepraktiškų dovanų. Toks pigus šlamštas, pasak jo, tik dulkes surenka. Bet juk ne dėl pinigų ir dovanų draugaujame. Juk Kalėdos – ne būdas perspjauti vienam kitą dovanomis. Taip, galbūt jis turi galimybę man nupirkti geresnę dovaną, aš šiuo metu neturiu tokios galimybės. Taip, galbūt reikėjo jam padovanoti kojines, marškinius (nors tokių, kokius jis nešioja, irgi sunkiai įpirkčiau) ar kokį „Rolexą“. Pasakiau jam, kad su žmogumi, vertinančiu tik dovanos vertę, nenoriu būti. Jis atsiprašė, pasiėmė mano dovanotą lentelę. Pasakė, kad pasikarščiavo, šiek tiek daugiau gal išgėręs buvo.

Bet man su tokiu žmogumi praėjo noras būti. Kaip jūs pasielgtumėte, ką darytumėte? Atleistumėte ar nustotumėte bendrauti? Jei man kas papasakotų tokią istoriją, tai iškart sakyčiau skirtis. Bet kai visa tai nutinka tau pačiai, viskas atrodo kur kas sudėtingiau.

Šaltinis: lrytas.lt