„Kantrybė išseko.“ Patys didžiausi Rusijoje skelbia kracho pradžią. „To nematėm nuo 1990-ųjų“

Ekonomistė Aleksandra Prokopenko pažymi, kad sankcijų kaina ekonomikai tik auga, kad ir ką kalbėtų valdžia.

Griežtėjančios sankcijos, kylančios paskolų palūkanų normos ir staigus ekonomikos lėtėjimas po „karinio bumo“ pastatė Rusijos pramonę prieš vieną didžiausių krizių.

Remiantis Rusijos mokslų akademijos (RAN) Liaudies ūkio prognozavimo instituto atlikta apklausa, didžiausių pramonės įmonių vadovai teigia, kad situacija dėl produkcijos pardavimų šiais metais tapo prasčiausia nuo pat 1998-ųjų. Verslo atstovų paklausos vertinimai nukrito žemiau 2009 ir 2015 metų lygio – laikotarpių, kai pirmuoju atveju siautė pasaulinė finansų krizė, o antruoju Rusijai buvo įvestos pirmosios sankcijos dėl Krymo aneksijos.

„Pramonė supratingai ištvėrė pradinį dirbtinio ekonomikos vėsinimo laikotarpį, tačiau 2025 metais jos kantrybė išseko“, – RAN tyrimą cituoja leidinys „Kommersant“.

Gamyklų planai visoje šalyje šiemet susitraukė iki žemiausio lygio per pastaruosius 16 metų. Apklausa taip pat parodė, kad bendras pramoninio optimizmo indeksas pasiekė žemumas, nematytas nuo 2009-ųjų.

Nuosmukis visuose sektoriuose

Po dvejus metus trukusio karinio bumo, kai biudžetas į megaprojektus ir gynybos įmones įliejo dešimtis trilijonų rublių, Rusijos ekonomika puolė į depresiją. BVP augimo tempas sulėtėjo beveik iki nulio, o pramonė nusirito į recesiją. „Rosstat“ duomenimis, lapkritį gamybos apimtys šalyje metiniu palyginimu krito 0,7%: metalurgija susitraukė 4,1%, chemijos pramonė – 1,7%, mašinų gamyba – 5,4%. Pirmą kartą per 15 metų pradėjo mažėti net maisto produktų gamyba (0,8%).

Kai kuriuose sektoriuose fiksuojama visiška griūtis: traktorių gamyba smuko 61,6%, buldozerių – 53,7%, liftų – 37,2%, o keleivinių vagonų gamyba susitraukė dvigubai. Automobilių pramonė, kurios gamybos apimtys krito 34,1%, grįžo į blogiausius 2022 metų rodiklius.

Atvirkštinė deindustrializacija

Priešingai nei teigia optimistiniai Kremliaus pareiškimai, Rusijos karinė ekonomika išgyvena „atvirkštinę deindustrializaciją“, rašo „Jamestown Foundation“ ekonomistai: „Aukštųjų technologijų sektoriai užleidžia vietą daug darbo jėgos reikalaujančioms, mažo produktyvumo šakoms. Tuo tarpu civilinė ekonomika stagnuoja, nes prioritetas teikiamas karinei produkcijai.“

Ekonomistė Aleksandra Prokopenko pažymi, kad sankcijų kaina ekonomikai tik auga, kad ir ką kalbėtų valdžia. Jos teigimu, ekonomika yra „įšaldyta“ ir nestabili: „Artimiausia analogija būtų automobilis, dirbantis laisva eiga ant neutralios pavaros, kurio variklis perkaista. Automobilis nejuda nei pirmyn, nei atgal, bet kuo ilgiau jis stovi, tuo daugiau pažeidimų kaupiasi po variklio dangčiu.“