Kaune – kraupi žmogžudystė: priežastis pribloškė net visko mačiusius

Kaune įvykdytos žiaurios žmogžudystės bylą išnagrinėjo dviejų instancijų teismai. Nužudymu kaltintas vyras siekė įrodyti, kad moters nežudė, o tikrasis nusikaltėlis taip ir nebuvo nustatytas.

Vis dėlto, tiek Kauno apygardos teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė, kad surinktų įrodymų pakanka Tomo (vardas pakeistas – aut. past.) kaltei įrodyti. Galutinis verdiktas – 13 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bylos duomenimis, nusikaltimas įvykdytas Kaune esančiame bute. Nustatyta, kad Tomas, būdamas girtas, pažįstamai moteriai sudavė ne mažiau kaip 49 smūgius metaliniu semtuvėliu.

Smūgiai buvo suduoti į galvos, kaklo, krūtinės, peties ir rankų sritis. Ekspertų išvadose konstatuota, kad moteris patyrė daugybinius kūno sužalojimus, sukėlusius dideles fizines kančias ir skausmą. Nukentėjusioji mirė įvykio vietoje.

Teismas skyrė 13 metų kalėjimo

Pirmasis bylą išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas pripažino Tomą kaltu dėl itin žiauraus nužudymo. Vyrui buvo paskirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė.

Į bausmės laiką įskaitytas laikas, praleistas laikinojo sulaikymo, kardomojo kalinimo ir ekspertizės įstaigoje.

Be laisvės atėmimo bausmės, iš nuteistojo vienai nukentėjusiajai priteista 10 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti, 1,5 tūkst. eurų turtinei žalai atlyginti bei 700 eurų bylinėjimosi išlaidų.

Nagrinėjant bylą paaiškėjo, kad viename iš pirminių apklausų etapų Tomas buvo nurodęs galimą konflikto motyvą. Tyrimo metu buvo užfiksuota jo versija, kad konfliktas kilo dėl noro turėti lytinių santykių su nukentėjusiąja.

Moteriai atsisakius, vyras tuomet teigė sudavęs jai 3 smūgius semtuvėliu į galvą. Tačiau vėliau tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame procese jis šių parodymų išsižadėjo.

Gynyba tvirtino, kad tuo metu vyras buvo girtas, todėl jo pasakojimas negali būti laikomas patikimu.

Versija apie kitą žudiką

Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėja teigė, kad byloje nėra pakankamai įrodymų Tomo kaltei pagrįsti. Jos vertinimu, surinkta medžiaga leidžia manyti, kad nusikaltimą galėjo įvykdyti kitas asmuo.

Gynyba atkreipė dėmesį į kaimynės parodymus. Anot advokatės, likus maždaug pusvalandžiui iki Tomo išėjimo iš buto, kaimynė negirdėjo nei riksmų, nei grumtynių, nei pagalbos šauksmų.

Taip pat buvo akcentuota, kad ant vyro drabužių nerasta nukentėjusiosios kraujo pėdsakų. Gynėja pabrėžė, kad ekspertai nusikaltimo vietoje aptiko daug kraujo.

Specialistų teigimu, nukentėjusiajai buvo suduota daugybė smūgių, todėl kraujas pasklido įvairiomis kryptimis. Advokatės vertinimu, jeigu Tomas būtų tiesiogiai dalyvavęs žmogžudystėje, ant jo drabužių turėjo būti aptikta kraujo.

Tačiau nei ant megztinio, nei ant striukės tokių pėdsakų nerasta. Gynyba taip pat atkreipė dėmesį, kad nukentėjusiosios kraujo nebuvo aptikta ir po vyro nagais.

Dar vienas argumentas buvo tai, kad įvykio vietoje nebuvo rastas konkretus daiktas, kuriuo galėjo būti suduoti mirtini smūgiai. Pasak gynėjos, tai leidžia manyti, kad nusikaltimo įrankį išsinešė kitas asmuo.

Apeliacinis teismas argumentų nepriėmė

Nepaisant išdėstytų argumentų, Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė, kad pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad byloje surinktų įrodymų visuma leidžia neabejoti nuteistojo kalte.

Todėl apeliacinis skundas buvo atmestas, o Kauno apygardos teismo nuosprendis paliktas galioti.

Tomui teks atlikti 13 metų laisvės atėmimo bausmę.