„Nešdinkis iš šalies“: Lenkijoje prieglobstį radę ukrainiečiai jaučia vis didesnę baimę

Vroclave, Lenkijoje, gyvenanti ukrainietė Anastasija Kicaj užbėgo į parduotuvę nusipirkti kavos, o netrukus po to kartu su savo vaikinu buvo žiauriai sumušta.

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.

Kai prie kasos kažkoks alumi nešinas vyras užlindo prieš ją, A. Kicaj parodė jam į eilės galą, pasakojo merginos motina Karyna. Vyras paklausė: „ar tu Ukrainoje?“ ir pavadino ją „ukrainietiška atmata“. Jiems besiginčijant vyras išėjo iš parduotuvės, „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) Ukrainos tarnybai pasakojo Karyna.

Po kelių akimirkų tas pats vyras ir dar du asmenys smarkiai sumušė taip pat iš Ukrainos kilusį A. Kicaj draugą Maksymą, kuris stovėjo prie savo automobilio, kliuvo ir pačiai A. Kicaj. Liepos 26 d. vykusių grumtynių vaizdo įrašas plačiai pasklido Ukrainos ir Lenkijos socialiniuose tinkluose.

Ukrainiečių pora atsidūrė ligoninėje. Liepos 29 d. Vroclavo teisme du iš trijų užpuolikų neigė etninius užpuolimo motyvus. Miesto meras pasmerkė šį incidentą: „Mūsų mieste nėra ir nebus tolerancijos smurtui, kurį lemia neapykanta, ksenofobija ar nacionaliniai prietarai“, – sakė jis.

Ukrainiečių pabėgėliai Lenkijoje | AP nuotr.

Nuo 2022 m. vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Lenkija priėmė daugiau ukrainiečių pabėgėlių nei bet kuri kita Europos šalis, išskyrus Vokietiją: remiantis Jungtinių Tautų duomenimis, šių metų balandį Lenkijoje pabėgėlio statusą turėjo beveik milijonas ukrainiečių.

Tiek dabartinė Lenkijos Vyriausybė, tiek jos pirmtakė kaimyninės Ukrainos gynybą laiko nacionalinio saugumo prioritetu.

Ukrainiečių bendruomenė nemažai prisidėjo prie spartaus Lenkijos ekonomikos augimo. Pasak Ukrainos ambasadoriaus Lenkijoje, apie milijonas jų priskiriami darbo migrantams.

Tačiau ukrainiečiai praneša apie augančią įtampą ir kai kurių lenkų, abejojančių mokesčių mokėtojų lėšomis finansuojamos paramos pabėgėliams tikslingumu, nepasitenkinimą.

Laikraštyje „Rzeczpospolita“ pateikiamais Lenkijos policijos duomenimis, per pastaruosius šešis mėnesius neapykantos nusikaltimų prieš ukrainiečius padaugėjo 30 procentų.

Ukrainos ir Lenkijos vėliavos | AP nuotr.

„Lenkijoje kalbėkit lenkiškai!“

K. Kicaj nėra pabėgėlė. Ji sakė Lenkijoje gyvenanti jau beveik dešimtmetį; jos dukra Anastasija čia persikėlė 2019 metais.

O štai Natalija Melynk yra pabėgėlė. Prasidėjus karui, ji persikėlė iš Žitomiro srities Vakarų Ukrainoje į Plocką – miestą, esantį į vakarus nuo Varšuvos.

Ji pasakojo, kad birželio 27 d. jos 15-metis sūnus ir jo ukrainietis draugas važiavo namo autobusu ir tarpusavyje kalbėjosi ukrainietiškai. Išgirdęs juos, vienas keleivis, anot moters, sušuko: „Lenkija – lenkams!“ „Vaikai tylėjo, tada jis vėl kreipėsi į mano sūnų: „Ar girdi mane? Lenkija – lenkams. Lenkijoje kalbėk lenkiškai“, – pasakojo N. Melnyk.

Moteris sakė, kad jos sūnus gerai moka lenkų kalbą, todėl paaiškino, kad ukrainietiškai kalbėjo tik dėl to, kad jo draugas yra ukrainietis.

„Reaguodamas į tai, vyras ėmė šaukti: „Lipk lauk iš autobuso. Nešdinkis iš šalies“, – pasakojo N. Melnyk.

Kai pašnekovės sūnus pasakė, kad jie išlips savo stotelėje, vyras jį puolė, sudavė ir jo draugui. Kitas keleivis liepė įsismarkavusiam vyrui išlipti iš autobuso. Kitoje stotelėje vyras „tiesiogine to žodžio prasme išmetė vaikus iš autobuso“, – sakė N. Melnyk.

Policijos pareigūnai atliko tyrimą, tačiau šio užpuolimo nepripažino neapykantos nusikaltimu, kol N. Melnyk nepateikė skundo. Ji teigė, kad, liepos 29 d. duomenimis, vyro tapatybė dar nebuvo nustatyta.

Pranešimų apie neapykantos nusikaltimus skaičius auga, o visuomenės apklausos rodo, kad lenkų palankumas pabėgėliams iš Ukrainos palaipsniui mąžta.

Šio mėnesio pradžioje Viešosios nuomonės tyrimų centro atlikta apklausa parodė, kad 52 procentai lenkų prieštaravo tolesniam Ukrainos karo pabėgėlių priėmimui; 42 procentai teigė tam pritariantys.

Šis skaičius smarkiai sumažėjo, palyginti su 2022 m., kai už pabėgėlių iš Ukrainos priėmimą pasisakė 94 procentai lenkų.

Apklausa taip pat parodė, kad dauguma lenkų, kurių atmintyje dar gyvi 1939 m. nacių ir sovietų invazijos bei dešimtmečius trukusio Sovietų Sąjungos dominavimo prisiminimai, pritaria sprendimui apriboti nemokamą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ukrainiečiams, kurie ilgą laiką buvo atleisti nuo įmokų į nacionalinę sveikatos draudimo sistemą mokėjimo.

Ukrainiečiai Lenkijoje | AP nuotr.

Istorinės skriaudos

Antiukrainietiškas nuotaikas dar labiau pakurstė įtempti Varšuvos ir Kyjivo santykiai, nulemti ne vieną dešimtmetį trunkančių istorinių nesutarimų.

Gegužės mėnesį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad vieną su Rusijos kariuomene kovojantį karinį dalinį pavadins Ukrainos sukilėlių armijos didvyrių garbei.

Lenkija teigia, kad Antrojo pasaulinio karo metu ši grupuotė išžudė apie 100 000 lenkų šiandien su Ukraina besiribojančiame regione. Tuo metu šį regioną kontroliavo vokiečiai.

Lenkija šiuos įvykius pavadino „Voluinės žudynėmis“, o šalies parlamentas pripažino juos genocidu.

Ukraina nepripažįsta tokio apibrėžimo ir aiškina, kad ukrainiečiai taip pat susidūrė su lenkų neapykanta, – tūkstančiai jų buvo nužudyti keršto akcijose. Ukrainiečiai šiuos įvykius vadina „Voluinės tragedija“.

Daugelis ukrainiečių Ukrainos sukilėlių armiją laiko kovotojais už laisvę – šis požiūris dar labiau sustiprėjo vykstant karui su Rusija ir stengiantis išsaugoti prieš 35 metus žlugus Sovietų Sąjungai įgytą nepriklausomybę.

V. Zelenskio sprendimas suteikti kariniam daliniui garbės vardą sukėlė Lenkijoje nedidelę pasipiktinimo audrą.

Prezidentas Karolis Nawrockis, kuris pagal profesiją yra istorikas ir prieš tapdamas šalies vadovu ėjo Antrojo pasaulinio karo muziejaus direktoriaus pareigas, praėjusį mėnesį paskelbė atimąs iš V. Zelenskio aukščiausią Lenkijos valstybinį apdovanojimą.

Protestuojant prieš didėjančią įtampą visoje Lenkijoje vyko solidarumo su Ukraina mitingai | ZumaPress / Scanpix nuotr.

V. Zelenskis grąžino apdovanojimą Lenkijai; tą patį padarė ir trys jo pirmtakai, buvę Ukrainos prezidentai.

„Diskusijos apie atminties politiką… vėl tapo plačiai aptariama tema Lenkijoje“, – sakė Krokuvos Jogailos universiteto politologas ir Lenkijos bei Ukrainos santykių ekspertas Mateuszas Kamionka.

Pasak jo, visuomenės nuomonės pokyčius lemia ir ekonominiai bei socialiniai veiksniai, įskaitant didėjančias pragyvenimo išlaidas, taip pat įsitikinimą, kad valstybės pagalba ukrainiečiams yra pernelyg dosni ir turėtų būti apribota.

„Ukrainiečių (arba rusų) kalbos vartojimas gatvėje tampa problema, – sakė lenkų žurnalistas Alexei Cheplyansky. – Lenkai neskiria rusų kalbos nuo ukrainiečių. Neseniai vienas baltarusių sportininkas buvo užpultas su šūksniais: „Grįžk į Ukrainą!“

Jo teigimu, dešiniosios pakraipos politinės partijos taip pat siekia pasinaudoti lenkų nepasitenkinimu ar apmaudu.

„Palaipsniui nepasitenkinimas iš interneto persimeta į realų gyvenimą“, – pridūrė A. Cheplyansky.