Jei per 2 metus neišeisite iš pensijų kaupimo, ar vėliau galėsite atsiimti pinigus? Daugelis to nežino (10)

Pensijų kaupimo sistema Lietuvoje ir toliau patiria pokyčius, tačiau kaip tai veikia žmonių finansinius sprendimus? Ar dauguma dalyvių žino, kas vyksta su jų sukauptomis lėšomis ir kaip kapitalo rinkos uždirba grąžą?

Kaip pasikeitė pensijų kaupimas?

Kaip jūsų nuotaikos? Nors išeinančiųjų srautas vis dėlto yra mažesnis nei pasiliekančiųjų, tikriausiai aptarnauti visus šiuos žmones yra nemažas rūpestis?

L. Načajienė: Tai tiesa, tačiau džiugi naujiena ta, kad pasiliekančiųjų yra ženkliai daugiau – jų yra apie 900 tūkst. Reikia orientuotis būtent į pasiliekančius, nes jiems kaupimo procesas nesikeičia. Žvelgiant į investicijų dalį ar tikėtiną grąžą, pensijų fondai ir jų valdytojai dirba kaip dirbę ir toliau užtikrins ilgalaikę grąžą.

Ar jums yra skirtumas, kiek aptarnaujate žmonių? Ar jūsų pelnas ir viršpelnis priklauso nuo šio kiekio, ar sistema yra daugiau ar mažiau nepriklausoma nuo dalyvių skaičiaus?

L. Načajienė: Tai tiesiogiai nepriklauso nuo konkretaus žmogaus, nes kiekvienas fondas ir jo turtas valdomi atskirai. Galbūt turtui sumažėjus mes, grubiai skaičiuojant, sugrįšime į 2023 metų lygį, tačiau tai yra tik nedidelis žingsnis atgal.

Mes tarsi grįžtame 2,5 metų atgal ir vėl startuojame iš tos pačios pozicijos. Tai nėra taip baisu, kaip skamba – tai nėra sugrįžimas į pensijų kaupimo pradžią, 2004 metus, kai sistema startavo nuo 0. Manau, kad tai kol kas yra nedidelis žingsnis atgal.

Iš tų 4 mlrd. eur., kurie dabar išimami, apie 1 mlrd. reikia nukreipti atgal į „Sodrą“. Ar žmonės dėl to piktinosi, ar jie suprato, kad praranda dalį to, kas rodoma jų sąskaitose? Kaip žmonės į tai reagavo?

L. Načajienė: Kadangi išmokėjimo terminas yra iki balandžio 15 dienos, kai kas pinigus gavo tik dabar, o kai kas dar laukia, tad didelės skundų bangos dar nematome, bet žmonės realybę pamatys tada, kai gaus lėšas.

Jie galėjo tai pamatyti ir anksčiau savo asmeninėse „Sodros“ paskyrose, tačiau klausimas, ar visi pasitikrino. Informacija apie tai buvo nuolat skelbiama, raginome žmones nepriimti emocingų sprendimų ir susiskaičiuoti. Kas pasiskaičiavo, tas žino, o kas priėmė sprendimą pagautas emocijų, gali būti labai nustebintas.

Iš tos dalies, kurią žmogus gauna, maždaug pusę sumos sudaro prieaugis, uždirbtas kapitalo rinkose, ar ne?

L. Načajienė: Taip, vidutiniškai netgi šiek tiek daugiau nei pusė sumos yra būtent investicinis prieaugis. Tai yra pinigai, kuriuos uždirbo pati investicija. Daugelis dalyvių, pamatę skaičiavimus, nustebo: įmokėję, pavyzdžiui, 5 tūkst., dėl kapitalo rinkų grąžos jie sukaupė 10 tūkst. eur. – tai buvo tiesos akimirka, parodžiusi, kad toks kaupimas yra logiškas.

Tikiuosi, kad tai kelia finansinio raštingumo lygį, parodant realius skaičius, kaip pinigai uždirba pinigus. Kitas pavyzdys – 2019 metų reforma. Tie, kurie tada sustabdė kaupimą, o vėliau pasiskaičiavo, kiek per tą laiką būtų uždirbę, pamatė praradę tūkstančius eurų. Tai dar kartą įrodo, kad taupymas ir investavimas yra realus ir naudingas.

Savarankiško investavimo realybė

Kaip jūs prognozuojate, kiek žmonių iš tiesų patys per investicines sąskaitas tvarkys savo investicijas?

L. Načajienė: Pasidalinsiu vieno kolegos mintimi, kuri man labai patiko. Diskusijose apie lėšų atsiėmimą ir savarankišką investavimą jis pasakė: pirmiausia pagalvokite, ar jūs tai jau darote. Jei ne, tai 100 proc., kad to ir nepadarysite – svajonės apie savarankišką investavimą dažnai labai skiriasi nuo realių veiksmų.

Žmogus, pasižiūrėjęs filmų ar pasiskaitęs knygų, įsivaizduoja tapsiantis sėkmingu investuotoju, tačiau iš tikrųjų investavimas yra nuobodus ir disciplinuotas darbas. Turi tuo nuolatos domėtis ir skirti tam laiko. Pensijų fondai tai daro už mus visus, daro tai efektyviai ir gana pigiai. Be to, jie nuolat stebi rinkas.

Kokie yra pasirinkimai žmogaus, kuris nusprendžia likti pensijų fonde? Ar jis gali, pavyzdžiui, pasirinkti šiek tiek rizikingesnį fondą, nepaisant savo amžiaus? Kiek čia yra laisvės?

L. Načajienė: Laisvė tikrai yra – galima būti bet kokio amžiaus grupės fonde. Rekomenduojamas fondas pagal amžių yra tik rekomendacija, o ne taisyklė. Kiekvienas dalyvis gali keisti fondą: jei žmogus visai netoleruoja rizikos, jis gali rinktis konservatyvų fondą, o jei nori didesnės grąžos ir tai nėra vienintelės jo santaupos, jis gali likti jaunimo fonde – jokių apribojimų čia nėra.

Kalbant apie laisves, jų atsirado ir daugiau – galimybė atsiimti lėšas išliks ir vėliau tam tikrais atvejais. Pavyzdžiui, ištikus kritinei ligai, kai žmogui skubiai reikia pinigų gydymui, jis galės pasiimti visas sukauptas lėšas. Taip pat ištikus kitai bėdai bus galima pasiimti 25 proc. nuo įmokėtų įmokų bet kuriuo metu. Šios papildomos laisvės prideda sistemai patrauklumo.

Ką galime pasimokyti iš Estijos ir Latvijos?

Ko galime pasimokyti iš estų ir latvių? Mes jau padarėme vieną klaidą, bet ko dar galime išmokti iš kaimynų patirties? Kokios ten nuotaikos ir kaip jiems sekasi po reformų?

L. Načajienė: Iš estų galime pasimokyti to, kad jie jau suprato, jog per didelė laisvė ne visada atneša tiek džiaugsmo, kiek buvo tikėtasi. Dabar jie bando koreguoti sistemą, pavyzdžiui, trumpinti laikotarpį, po kurio atsiėmęs pinigus žmogus gali vėl grįžti į kaupimą.

Žmonės pamatė, kad išleido pinigus, bet senatvei ruoštis vis tiek reikia, tad jie nori grįžti. Taip pat estai nori įvesti dalinį lėšų atsiėmimą, kad žmonės neišsiimtų visko iškart ir neliktų su niekuo – panašiai, kaip dabar numatyta pas mus.

Kolegos estai mūsų klausia: „Kodėl lipate ant to paties grėblio?“. Mes dar turime laiko subalansuoti sprendimus ir nepulti į kraštutinumus, nes matome, kad anksčiau ar vėliau ateina supratimas, jog taupymas yra būtinas visiems.