Šokas Klaipėdoje: 4-metė rasta sukniubusi ant žemės – tėvai negali suvokti, kas nutiko (3)

Visada linksma, guvi, energijos nestokojanti Arana tądien lyg niekur nieko suposi ant sūpynių namų kieme, kai tėvai vos po kelių minučių ją rado gulinčią ant žemės, beprarandančią sąmonę. Minčių kilo visokių ir tik ligoninėje paaiškėjo, kad mažylei galvoje netikėtai plyšo kraujagyslė dėl įgimtos kraujagyslių malformacijos. „Viskas įvyko kaip perkūnas iš giedro dangaus, nes nebuvo jokių ženklų“, – atvirai sako mergaitės mama Sigita.

Klaipėdoje įsikūrusi šeima šiandien džiaugiasi tuo, kad, kaip sako, iš blogiausių scenarijų išsipildė geriausias įmanomas – Arana kalba, vaikšto, neprarado savo užsispyrimo ir geros nuotaikos, nors staiga užklupusios sveikatos bėdos paliko savo ženklų.

Kieme žaidusią dukrą rado sukniubusią ant žemės

Naujienų portalui tv3.lt Aranos mama pasakoja, kad dukra niekada nesiskundė sveikatos problemomis, buvo judri, dievino visur karstytis – lipdavo ir kur reikia, ir kur nereikia.

Nusikeldama mintimis atgal, Sigita sako – 2025-ųjų lapkričio 1-oji atrodė tokia pati, kaip visos kitos dienos. Diena buvo saulėta, tėvai tvarkėsi namuose, Arana žaidė lauke, vis pareidavo namo ir vėl išeidavo, Sigita dar matė, kaip apie 16 valandą dukrelė kalbėjosi su kaimynu. Nebuvo nė vieno ženklo, kuris įspėtų apie tai, kas artėja.

„Išėjęs į lauką vyras ją rado po sūpynėmis jau beveik be sąmonės, tiesiog suglebusią. Ji dar kažkiek aimanavo, bet labai silpnai. Mums abiem buvo šokas, atrodė, viskas įvyko lygioj vietoj.

Iš pradžių galvojome, kad ji suposi ir nukrito, bet sūpynės nėra aukštai, nesiekia net pusės metro nuo žemės“, – prisimena pašnekovė.

Tik trūkus kraujagyslei galvoje paaiškėjo įgimta liga

Šokas, baimė, nežinomybė – viduje maišėsi įvairios emocijos ir jausmai, nerimą kėlė ir mintis, kad krisdama dukra galėjo susižaloti kaklą ar nugarą. Vos kelios minutės ir kieme jau buvo greitoji, nepraėjus nė pusei valandos, Arana atsidūrė Klaipėdos vaikų ligoninėje.

„Ten atliko įvairius tyrimus, pažiūrėjo ir pasakė, kad ne, ji nenukrito. Ji, matomai, suposi ir jai trūko kraujagyslė galvoje ir tada ji nukrito, nes paralyžiavo visą kairę pusę. Atlikus kompiuterinę tomografiją jie iškart pamatė, kad viduje vyksta kraujavimas“, – pasakoja Sigita.

Ji prisimena gydytojų klausimus, ar dukra nesiskųsdavo galvos skausmais, pykinimu, koordinacijos sutrikimais. Visi atsakymai į klausimus buvo „ne“ – mama Araną apibūdina kaip patį aktyviausią vaiką, kurio pilna visur. Tik trūkus kraujagyslei galvoje paaiškėjo, kad ji gyveno su įgimta kraujagyslių anomalija:

„Nebuvo jokio, nė vieno požymio, kad kažkas negerai – liga buvo užslėpta ir anksčiau nebuvo kaip ją pamatyti.“

Po kelių valandų Arana skubiai reanimobiliu nuvežta į Kauno klinikas, po vidurnakčio išgabenta tiesiai į operacinę. Situacija buvo sudėtinga, vienas vaikų neurochirurgas į klinikas atskubėjo tiesiai iš namų – operaciją reikėjo atlikti nedelsiant.

Iš juodžiausių scenarijų susidėliojo palankiausias

Keturios valandos operacinėje atrodė kaip amžinybė, bet viskas praėjo sėkmingai, nors atvežus Araną į ligoninę gydytojai nepateikė jokių prognozių, kas laukia. Tik jau po operacijos atvirai pasakė, kad pamatę jos tyrimų nuotraukas net nesitikėjo, kad klinikas ji pasieks gyva.

„Kai darė operaciją, prognozių taip pat nebuvo jokių, ar išvis pavyks operacija, jeigu pavyks, kas laukia toliau, ji bus veiksni ar neveiksni – jokių, jokių prognozių. Net gydytojai negalėjo numatyti, kaip bus“, – prisimena pašnekovė.

Sigita pripažįsta – išgirdus, kad operacija praėjo sėkmingai, iš pradžių taip neatrodė, dukros sveikata „sugriuvo“ akimirksniu, bet dabar, žvelgdama atgal ir kalbėdama su kitais, supranta, kad iš pačių juodžiausių scenarijų, jiems viskas susidėliojo kiek tai įmanoma palankiausiai:

„Tai bent jau įvyko mums esant namie, ne naktį, ne kažkur kelionėje, nes kaip tik planavome po dviejų savaičių vykti į tolimą vyro gimtinę. Jei viskas būtų įvykę ten arba lėktuve, mes vaiko nebebūtume parsivežę…

Aišku, palankiausias scenarijus būtų buvęs, jei mes būtume žinoję apie ligą, būtų pasireiškę simptomai ir susiraizgęs kraujagyslių darinys būtų pašalintas be jo trūkimo.“

Pirmoji reabilitacija davė didžiulį rezultatą

Šviesos žiburiu tapo tai, kad ištikusios sveikatos problemos neatėmė kalbos, atminties, suvokimo. Arana liko tokia, kokia buvo, nors kairė kūno pusė dar silpnesnė, bet šeima daro viską, kad tik mažylė stiprėtų – bėgant laikui darbo rezultatų matyti vis daugiau. 

Po kelių dienų, praleistų reanimacijoje, ir poros savaičių palatoje, Aranos laukė pirminė reabilitacija Kauno klinikų Vaikų reabilitacijos klinikoje, kur dienas leido iki sausio antros pusės su trumpa pertrauka Kalėdų laikotarpiu.

„Kai atėjome į reabilitaciją, ji nevaikščiojo, kiek pasėdėdavo paramstyta. Maždaug antros savaitės pabaigoje ji jau galėjo truputį paeiti – labai svirduliuodama, palaikoma už rankų, bet ji pradėjo vaikščioti. <…>

Pasibaigus reabilitacijai ji jau lipo laiptais. Aišku, laikydamasi, laikydamasi dar eina iki šiol, bet pakaitiniu žingsniu lipa ir aukštyn, ir žemyn. Specialistai ją pastatė ant kojų“, – su didžiule padėka specialistams pasakojo mama.

Koja stiprėja greičiau – energijos kupina mergaitė labai nori eiti, tad nesustabdo niekas. Sigita svarsto, turbūt ta energija ir negalėjimas nustygti vietoje padeda greičiau atsistatyti.

Su kaire ranka kiek sudėtingiau, bet progresas taip pat matomas: po operacijos ji vos galėjo pajudinti ranką vieną kitą centimetrą, po reabilitacijos jau sugriebdavo daiktus.

„Su koja paprasčiau, o rankai dar reikia daug darbo ir laiko, kol ji pilnai atsistatys, jei atsistatys. Dabar klausimas, kiek atsistatys, bet prognozių niekas negali suteikti ir neteikia jokių“, – atvirai pripažįsta Sigita.

4-metės stiprybė ir užsispyrimas jaudina

Vieną didelį tikslą šeima jau įgyvendino – susitvarkius dokumentus dėl neįgalumo ir kreipusis į pedagoginę psichologinę tarnybą, buvo skirtas pagalbininkas visai dienai darželyje ir kovą Arana vėl jį pradėjo lankyti. Mergaitė – itin komunikabili, tad bendravimo ir kitų vaikų jai labai reikėjo.

„Ji verkdavo klinikose vos ne kasdieną, kaip ji jau pasiilgo savo darželio“, – dukros žodžius prisimena mama.

Rytais prieš darželį Arana lanko privačius kineziterapijos, ergoterapijos užsiėmimus, kurie padeda jai stiprėti. Sigita pripažįsta, kad tokių didelių šuolių į priekį, kokie buvo pradžioje, nebėra, bet kiekvienas net mažiausias pasiekimas yra žingsnis į priekį – mažais žingsneliais galima įveikti ilgą kelią.

Šiuo metu Arana dienas leidžia reabilitacijoje Palangoje, po jos vėl sugrįš į rutiną – privatūs užsiėmimai su specialistais, darželis, laikas namuose mylimiausių žmonių apsuptyje.

Mama pripažįsta, kad privačių užsiėmimų kainos nemažos, vien per mėnesį susideda apvalios sumos, o planuose ir kelionė į reabilitaciją Lenkijoje, žvalgosi ir variantų Vokietijoje, tik kol kas neaišku, kada ten keliaus – vasarą ar rudenį:

„Pasižiūrėjome, kad ten didelis intensyvumas ir šiek tiek bijome – jei jai bus per daug, bijome, kad užsiblokuos ir nedarys išvis nieko… Būna, kad ji kineziterapijoje, kur užsiėmimas trunka valandą laiko, į pabaigą jau sako: „Ne, ne, nebedarysiu, nebenoriu“. Bijome ją perspausti, nes užsispyrimo jai netrūksta. Bus matyti, kaip jai Palangoje, gal visai patiks, bet dėl viso kito spręsim ateityje.“

Niekas negali pasakyti, kiek užsiėmimų ir reabilitacijų reikės, kad pavyktų pasiekti kuo didesnį atsistatymo lygį, bet nėra nieko, ko tėvai nepadarytų dėl savo dukros, iš kurios stiprybės ir užsispyrimo siekti daugiau galėtume pasimokyti turbūt kiekvienas.

„Mes labai visi džiaugiamės ir didžiuojamės, kad ji labai stipri ir labai labai užsispyrusi – dirba, stengiasi. Ji pati mato pasiekimus, pradžioje dėl kiekvieno pasiekimo džiaugdavosi, tai duoda dar daugiau motyvacijos.

Ji didelė šaunuolė. Be galo džiaugiamės, kad jos nepraradom ir kad ji išliko tokia, kokia buvo, o motorikos atstatymas – darbo ir laiko klausimas“, – šilčiausiais žodžiais apie dukrą kalbėjo Sigita.

Kad šis jos kelias būtų lengvesnis ir galimybių reabilituotis spektras kuo platesnis, prisidėti gali kiekvienas norintis. Tai galite padaryti paspaudę čia.

Šeima taip pat įkūrė Aranos vardo labdaros ir paramos fondą, prisidėti galite žemiau nurodytais rekvizitais:

Gavėjas: Aranos labdaros ir paramos fondas

Sąsk. nr. LT397189900011700683