Nuo senovės mūsų protėviai orus spėdavo atsižvelgdami į gamtą, o ypač svarbios buvo didžiosios metų šventės.
Tad kada galime tikėtis sulaukti šilumos bei ką gamta sako apie tolimesnius orus, naujienų portalui tv3.lt pasakojo etnologas, profesorius Libertas Klimka.
L. Klimka sako, kad pavasaris užsitęs dar ilgai. Vyro teigimu, artėja šalnos, kurios įprastai aplanko kiekvieną pavasarį. Šalnų stiprumą nuspėti labai sunku, nes jos priklauso nuo augmenijos sklaidos:
„Jei staiga sužaliuoja daug augalų, jie išgarina daug žemės vandens. Žemės paviršius turi atšalti – jei vanduo išgaruoja, temperatūra krenta.“
L. Klimkos teigimu, artimiausiomis dienomis galime sulaukti šalnų, kurios vadinamos „papartinėmis“, nes miške nušaldo paparčius. Profesorius pasakoja, kad senovėje tokiu metu kaimo žmonės žiūrėdavo ar pirma išsprogs beržas, ar alksnis. Taip atspėdavo pirmosios vasaros pusės orus.
„Jei pirmasis išsprogsta alksnis – bus daug lietaus, o jei beržas – oras bus sausas ir gražus.“
Profesoriaus teigimu, norint sužinoti, kada sugrįš šiluma – derėtų stebėti, kada parskris kregždės. „Jos atneša tikrą šilumą. Žmonės sakydavo: „Kol kregždės negrįžo, skrandos nemesk.“ Tad dar bus šalta“, – pasakoja jis.
Stebėkite šiuos ženklus
Lietingą vasarą pranašauja ir skruzdėlės, jeigu įsirengia lizdą ant kokio nors kupsto. Pažvelkite ir į paukščių lizdus – jeigu jie susukti pietinėje pusėje, reiškia, vasara bus vėsi ir vėjuota, tad paukščiai nuo to saugosi iš anksto. Dar kiti pranašai – gandrai.
„Gandrai šiemet parskrido kiek pavėlavę, tai rodo, kad šiluma neskuba. Vėliau žmonės žiūrėdavo, kaip gandrai elgsis, kai sudės kiaušinius lizde. Jie kartais suskaičiuoja jų skaičių ir dalį išmeta – arba gandriuką, arba kiaušinį. Jeigu kiaušinį išmeta, bus blogi metai, jeigu gandriuką, nieko blogo“, – pasakojo profesorius.
Šilti orai aplankys tik gegužės antrojoje pusėje. Lauks permainingi orai. Ankstesni požymiai rodė, kad pavasaris bus vėlyvas. Juk neseniai buvo dvi vasariškos dienos, o dabar jau galime sulaukti šalnų.
Pavasaris (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Vienas svarbus laikotarpis prabėgo, kitas – artėja
Profesoriaus teigimu, šv. Velykų rytmetis buvo svarbus nuo senų laikų. Tai didžiausia pavasario šventė, pagal kurią galima spėti orus.
Tiesa, daugiau spėjama tai, kas laukia vasarą, tačiau šiek tiek galima pasakyti ir apie likusį pavasarį: „Orus spėdavo iš vėjo krypties, spėdavo vasaros orus. Kai aplink bažnyčią eidavo procesija, žmonės žiūrėdavo, iš kurios pusės vėjas pučia.
Jeigu iš šiaurės – vasara šalta, jeigu iš pietų, labai maloni, jei iš vakarų – lietinga, iš rytų vėjuota ir žvarbi.“ Senoliai sakydavo, kad jei procesijos metu vėjas stiprus ir nepastovus, ir orai laikysis nepastovūs iki pat birželio pabaigos.
„Taip pat artėja Jurginės – jas minėsime balandžio 23-iąją. Antradienį stebėkite orus – jie išduos šiek tiek daugiau apie likusį pavasarį. „Jeigu iš ryto būtų šalna, arba, kaip graži patarlė sako, „jeigu šventas Jurgis ant širmo žirgo atjoja, pavasaris bus vėlyvas“. Jeigu per Jurgines bus rasota žolė, pavasaris laukia geras, malonus, ankstyvas“, – aiškino L. Klimka.
Komentarai