
Tai, kaip žmonės elgiasi su tavimi, tai jų problema. Tai, kaip tu reaguoji į jų elgesį – tavoji.
Kaip dažnai viską, kas vyksta tavo gyvenime, priimi pernelyg giliai į širdį? Jei esi panaši į daugumą žmonių (o tai visiškai normalu), tuomet greičiausiai darai tai pernelyg dažnai.
Kiekvieno iš mūsų viduje slypi dalelė egocentrizmo, verčiančio mus jaustis visatos centru. Tik ne visuomet iš gerosios pusės. Labai dažnai gerų dalykų su savimi nesiejame – juos nustumiame šalin, priskirdami visus nuopelnus kitiems arba tiesiog paslėpdami giliausiose sielos kartelėse. Užtai blogi dalykai… Viskas, kas yra blogai, staiga tampa susiję su tavimi, net jeigu taip ir nėra. Kažkodėl mes jaučiamės blogai, kuomet tenka bendrauti su nemaloniais žmonėmis (net jeigu jų grubumas nukreiptas ne konkrečiai į tave). Arba pradedam save plakti, kuomet viskas vyksta ne taip, kaip buvo suplanuota (net jeigu nieko pakeisti ir negali).
Įsivaizduok paprasčiausią situaciją: tu sėdi kambaryje ir ramiai skaitai knygą, kuomet pro duris įžengęs žmogus netaktiškai ir nemandagiai ima tavęs kažko klausinėti arba reikalauti. Natūralu, toks elgesys sukelia tavo susierzinimą – kodėl šis žmogus nejaučia jokios pagarbos?! Viskas. Nuodai, kuriuos jis paskleidė, pilnai tave užvaldė. Tu sudirgusi, pikta, visiškai išsibalansavusi. Tačiau tiesa tokia, kad šio žmogaus elgesys greičiausiai neturi nieko bendro su tavimi. Tu pasidavei ir tapai jo neigiamos energijos laidininku.
Įprastai tai, kas įvyksta konkrečiai su tavimi, yra tik mažytė visos dėlionės dalis. Mes pernelyg dažnai viską tapatiname patys su savimi. Didžioji dalis pykčių santykiuose ar konfliktų darbuose kyla visai ne dėl konkrečios situacijos, o dėl aplinkybių visumos. Viena, net ir pati menkiausia problema, gali tapti detonatoriumi ilgai kauptoms problemoms. Štai ir turime konfliktą lygioje vietoje, kuri iš tiesų nėra tokia jau lygi. Mes tiesiog nenorime pažvelgti giliau.
Kitų žmonių išsakyti žodžiai ir jų poelgiai dažniausiai neturi nieko bendro konkrečiai su tavimi. Todėl visuomet prisimink – kitų žmonių elgesys mažai ką pasako apie tave, už tai labai daug atskleidžia apie juos. Tai ne tavo, o jų emocinės problemos. Ir ne tu, o jie jas turi spręsti.
Todėl kitą kartą, kuomet kito žmogaus negatyvumas tave užvaldys, prisimink šiuos 10 gyvenimo patarimų:
- Ramybė – tai tavo super jėga. Gebėjimas valdyti savo reakcijas padeda išlaikyti racionalų protą ir nepasiduoti svetimoms emocijoms.
- Net ir tuomet, kai kitų žmonių žodžiai ar poelgiai atrodo skirti konkrečiai tau, dažniausiai jie tai sako ne dėl tavęs, o dėl savęs pačių – taip jie paleidžia savo emocijas.
- Tu negali kontroliuoti visko, ką apie tave sako aplinkiniai, kaip ir negali kontroliuoti to, ką jie daro. Tačiau tu gali spręsti, kokią įtaką tai turės tau.
- Kuomet atsiriboji nuo svetimų įsitikinimų ir vertinimų, įgauni visišką laisvę. Tu supranti, kad jų nuomonė yra tik jų reikalas, o tai, kaip tu į tai reaguoji – tavo.
- Labai dažnai žmonės kažką daro vien iš įpročio. Visai ne dėlto, kad jie nori šitaip elgtis. Jų įpročiai taip pat yra tik jų problema. Atsiribok.
- Tu negali kontroliuoti to, kaip kiti žmonės priima tavo žodžius ar poelgius. Ir tu neturi derintis prie jų supratimo. Jeigu esi sąžininga pati prieš save, vadinasi viską darai teisingai.
- Priimti reikia tik konstruktyvią kritiką ir keisti tai, ką tu manai turinti pakeisti. Atsiribok nuo asmeniškumų, neperkelk viso to į emocinį lygį.
- Išmok kitų žmonių elgesį vertinti siedama juos ne su savimi, o su jų pačių problemomis. Pamatysi, kaip greitai viskas pradės atrodyti visiškai kitaip.
- Nustok jaustis kalta dėl to, kad kiti žmonės blogai jaučiasi. Tu nesi atsakinga už jų gyvenimus ir emocijas. Blogiausias dalykas, ką gali padaryti pati sau, tai derintis prie kitų žmonių įgeidžių, nuotaikų bei norų.
- Niekuomet nepamiršk, kad net ir patys niūriausi žmonės, mėgstantys savo negatyviomis emocijomis nuodyti kitus, kartais būna visai kitokie. Tu neturi priimti to asmeniškai. Tai yra tik jų pasirinkimas.