Gyventojų noras padėti policijai kartais gali pridaryti daugiau žalos nei naudos. Šiomis dienomis klaipėdiečių grupėse plitęs raginimas policijos pareigūnams padėti sučiupti esą pavojingą nusikaltėlį priminė žmogaus persekiojimą. Policija įspėja, kad socialiniuose tinkluose paskelbta informacija gali grįžti bumerangu – apie ieškomąjį ne pareigūnų išplatinta žinia gali atvesti į teismo salę arba smarkiai pakenkti teisėsaugininkų tyrimui.
Pastarosiomis dienomis socialiniuose tinkluose gana sparčiai plito įrašas, raginantis gyventojus uostamiestyje dairytis galimai nusikaltimą įvykdžiusio asmens.
Įvairias grupes apskriejusiame įraše buvo paviešinta ieškomojo nuotrauka, vardas bei pavardė, ūgis, kita asmeninė informacija bei Baudžiamojo kodekso straipsnis, pagal kurį teisėsauga esą yra pradėjusi tyrimą dėl to žmogaus veiksmų.
Ieškomas vyras buvo įvardijamas kaip pavojingas nusikaltėlis ir skelbta, kad policijai esą reikia padėti jį pagauti.
Socialiniai tinklai (asociatyvi nuotr.) / Unsplash nuotr.
Kai kurie interneto vartotojai, reaguodami į pateiktą informaciją, suskubo dalintis žiniomis apie tai, kur panašų asmenį šiomis dienomis matė ir ką jis veikė. Situacija ėmė priminti tikrą žmogaus persekiojimą.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (Klaipėdos AVPK) atstovė Andromeda Grauslienė LRT.lt patvirtino, kad asmuo, apie kurį plito informacija socialiniuose tinkluose, yra rastas ir sulaikytas. Kol atliekami procesiniai veiksmai, policija kol kas nedetalizuoja, dėl kokių žmogaus veiksmų yra pradėtas tyrimas.
Anot A. Grauslienės, ieškomą asmenį rado ir sulaikė policijos pareigūnai.
Bandymas padėti gali įsukti į teismų karuselę
Vis dėlto pastebima, kad tokie žmogaus medžioklę mieste primenantys civilių veiksmai yra laikomi nepriimtinais, o informaciją skelbiančiam žmogui kartais gali net ir pridaryti nemalonumų.
„Mūsų visuomenė turbūt turėtų žinoti tam tikras taisykles dėl atvaizdo kėlimo į viešą erdvę ar socialinius tinklus, nes tai yra privataus neliečiamumo teisės pažeidimas. Žmogaus nuotrauką su jo atvaizdu galima kelti tik tuo atveju, jeigu yra gautas sutikimas. Jeigu šis žmogus kur nors pamatytų savo atvaizdą ir tokius prierašus, kurie buvo to kito asmens pateikti, jis turėtų galimybę civilinio proceso tvarka prašyti žalos atlyginimo ir, aišku, galėtų pasibylinėti“, – tai, jog kartais noras padėti sugauti galimą piktadarį gali grįžti bumerangu, pastebėjo Klaipėdos miesto policijos komisariato viršininkė Rasa Bekėžienė.
Rasa Bekėžienė / R. Rumšienės / LRT nuotr.
Gyventojus policija ragina neužsiimti savarankiškomis paieškomis, o visą turimą informaciją perduoti pareigūnams per e.policiją, bendruomenės pareigūnus, bendruoju pagalbos numeriu ir pan.
„Tokiu atveju policija gali tam asmeniui, kuris turi reikšmingos informacijos, pateikti ir tam tikrus atsakymus. Aišku, jog visuomenę domina tokie dalykai kaip ne tik informacijos perdavimas, bet ir tai, ar ji pasitvirtino, ar ne ir kokius rezultatus turime.
Pačios iniciatyvos, kad patys žmonės teiktų informaciją ir prašytų ieškoti ir užsiimtų medžiokle, mes nerekomenduotume, nes į viešąją erdvę gali patekti visokia informacija ir ji nėra patikrinta. Gali būti, kad išgalvoti dalykai paskui sukeltų daugiau pasekmių.
Jeigu žmonės pradės tuos civilinio proceso veiksmus dėl žalos atlyginimo ir toliau prasidės kiti procesai, žmonės iš to gero noro ar nežinojimo patys nukentės ir bus daugiau žalos nei naudos“, – aiškino R. Bekėžienė.
Teismas (asociatyvi nuotr.) / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.
Be to, kartais tokie visuomenės veiksmai skelbiant informaciją socialiniuose tinkluose, prieš tai nepasitarus su policijos pareigūnais, gali ir pakenkti vykdomai nusikaltėlio paieškai ar kitiems procesiniams veiksmams.
„Tokių atvejų tikrai yra buvę ir gali pasitaikyti, nes socialiniai tinklai ir juose teikiama informacija greitai pasiekia ir tuos, kurių neturėtų pasiekti. Tai šiuo atveju tuos, kurių mes ieškome, kurie mums yra svarbūs, arba galime būti jau pradėję tam tikrus veiksmus daryti ir tiems mūsų veiksmams gali sutrukdyti“, – akcentavo Klaipėdos miesto policijos komisariato viršininkė.
Socialiniai tinklai / AP nuotr.
Socialiniai tinklai gali padėti telkiant žmones
Pareigūnė pabrėžė, kad tokie atvejai, kai žmonės patys imasi iniciatyvos ieškoti galimai nusikaltusio žmogaus, ir tos situacijos, kai pagalbos prašo pareigūnai, skiriasi, mat policija turi visus įgaliojimus kreiptis į visuomenę ir platinti žmogaus atvaizdą be ieškomojo sutikimo.
„Mes dažnai kreipiamės į visuomenę ir dėl dingusių asmenų, ir dėl nusikaltimus padariusių asmenų. Šitokią teisę mums, kaip pareigūnams, suteikia įstatymai. Mes įstatymiškai elgiamės ir atrenkame informaciją, kurią galime ir turime teisę teikti. Tuo tarpu, kai visuomenė imasi tokios iniciatyvos, ji bet kuriuo atveju jau nesilaiko nustatyto teisinio reglamentavimo ir čia jau žmonės balansuoja tarp teisės ir neteisės“, – sakė R. Bekėžienė.
Tokiose situacijose, kai policija prašo visuomenės pagalbos ieškant nusikaltimus padariusių ar be žinios dingusių asmenų, socialiniai tinklai gali būti tinkama priemonė pasiekti didelę auditoriją ir gauti vertingos informacijos apie žmonių buvimo vietą.
Danės upėje tęsiamos dingusio klaipėdiečio paieškos / R. Rumšienės/LRT nuotr.
Klaipėdoje 2021 m. spalį tą įrodė be žinios dingusio tatuiruočių meistro Evaldo Rusio istorija – tuomet žmonės būrėsi paieškoms, dingusiojo ieškota įvairiose miesto vietose, po vandeniu, miškuose ir pan.
Per socialinius tinklus žmonės telkėsi ir šių metų pradžioje Vilniuje ieškodami dingusio 15-mečio Mykolo.
Abiem šiais atvejais informacija aktyviai dalijosi dingusiųjų artimieji, bičiuliai.
Vilniuje dingusio 15-mečio Mykolo Davidonio paieškos / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.
Tais atvejais, kai informacija apie dingusįjį bei jo nuotrauka dalijasi to žmogaus artimieji, laikoma, kad jie turi ieškomo žmogaus sutikimą skleisti informaciją.
„Jeigu artimieji tokiais būdais ieško dingusių asmenų, tai nėra blogai. Kartais ir mes sužinome, kad asmenys yra dingę, nors žmonės net į policiją nesikreipė. Būna ir tokių atvejų. Tai mums irgi padeda kai kuriais momentais identifikuoti ir pradėti teisinius veiksmus. Žmogaus ieškojimas yra policijos funkcija, jeigu kreipėsi asmuo, bet būna tokių atvejų, kad artimieji nenori pradėti teisinių dalykų, nenori fiksuoti paieškos veiksmų“, – teigė R. Bekėžienė.
Taigi, žmonėms nėra draudžiama skelbti informaciją apie dingusius artimuosius ir prašyti visuomenės pagalbos, tačiau įprastai tokie veiksmai yra derinami su paiešką vykdančiais policijos pareigūnais.
Policija (asociatyvi nuotr.) / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.
Pabrėžiama, kad socialiniai tinklai yra tapę nemenka jėga ir čia paskelbta informacija dažniausiai sklinda greitai, sulaukia dėmesio ir paskelbus apie dingusį asmenį bei paprašius visuomenės pasidalinti turima informacija, pranešimų sulaukiama nemažai.
Kiekvieną žinią policijos pareigūnai turi patikrinti ir nors būna, kad informacija nepasitvirtina, R. Bekėžienės teigimu, bendradarbiavimas su visuomene yra vertingas.
„Aš esu ta pareigūnė, kuri sako, kad kuo daugiau informacijos, tuo daugiau galimybių surasti. Geriau patikrinti informaciją, kuri yra perteklinė, negu visai neturėti informacijos, kurią galėtum patikrinti. Pareigūnai tikrai yra tie, kurie gali komunikuoti su visuomene įvairiais būdais ir jeigu matome, kad informacija yra perteklinė, visuomenę informuojame. Šiuo atveju geriau daugiau nei mažiau“, – apie dingusių asmenų paieškas, į kurias įsitraukia ir gyventojai, sakė R. Bekėžienė.
Policija (asociatyvi nuotr.) / E. Blaževič / LRT nuotr.
