Lietuviai nustebino Europą: nauji skaičiai atskleidė netikėtą tiesą…

Brangstantys maisto produktai, didelės būsto kainos ir nuolatinės kalbos apie finansinius sunkumus gali sudaryti įspūdį, kad lietuvių gyvenimas tik blogėja. Tačiau naujausi Europos Sąjungos duomenys atskleidžia visai kitokią tendenciją. Per septynerius metus Lietuvos gyventojų pasitenkinimas gyvenimu augo vienu sparčiausių tempų Europoje. Ekspertai paaiškino, kas slypi už šio pokyčio ir kodėl ne visi gyventojai jį jaučia vienodai.

Skaičiai, kurie privertė į Lietuvą pažvelgti kitaip

Europos Sąjungos statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenimis, 2018 metais lietuviai savo pasitenkinimą gyvenimu vidutiniškai vertino 6,4 balo iš 10.

2025 metais šis rodiklis jau siekė 7,3 balo.

Per septynerius metus įvertinimas padidėjo 0,9 balo.

Tai vienas didžiausių pagerėjimų visoje Europos Sąjungoje.

Panašiai sparčiai rodiklis augo Bulgarijoje, o dar didesnis padidėjimas užfiksuotas Kroatijoje.

Tuo metu kai kuriose kitose Europos valstybėse gyventojų pasitenkinimas gyvenimu per tą patį laikotarpį nepadidėjo arba net sumažėjo.

Svarbu tai, kad šie skaičiai nėra ekonomistų spėjimai apie žmonių nuotaikas.

Jie paremti pačių gyventojų atsakymais į apklausų klausimus.

Tačiau ką iš tiesų reiškia toks pokytis?

Vienas dalykas ypač išsiskiria: pinigų daugėjo sparčiau, nei galėjo atrodyti

Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad pastaraisiais metais Lietuvoje reikšmingai augo gyventojų pajamos.

Nors šį laikotarpį lydėjo pandemija, energetikos krizė ir karas Ukrainoje, Lietuvos ekonomika sugebėjo išlaikyti augimo galimybes.

Tai atsispindėjo ir darbo užmokesčio bei pensijų statistikoje.

„Artea“ vyriausiosios ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės pateiktais duomenimis, minimali mėnesinė alga po mokesčių nuo 2018 iki 2025 metų padidėjo nuo 361 iki 777 eurų.

Per tą patį laikotarpį vidutinė senatvės pensija išaugo nuo 311 iki 668 eurų.

Abiem atvejais nominalios sumos padidėjo daugiau nei dvigubai.

Žinoma, vien didesnė suma sąskaitoje dar nereiškia, kad žmogus gali įsigyti dvigubai daugiau prekių.

Per šį laikotarpį kilo ir kainos.

Tačiau ekonomistė pabrėžia, kad bendras pajamų augimas buvo spartesnis už infliaciją.

Tai reiškia, kad vidutiniškai stiprėjo gyventojų perkamoji galia.

Vis dėlto ši tendencija neatskleidžia kiekvienos šeimos ar pensininko finansinės padėties.

Kodėl vieni jaučiasi geriau, o kiti vis dar sunkiai suduria galą su galu?

Čia atsiskleidžia svarbus Lietuvos ekonomikos prieštaravimas.

Bendri šalies rodikliai gali gerėti, tačiau ne visi gyventojai pažangą pajunta vienodai.

Vieniems sparčiai augo atlyginimai, atsirado naujų darbo galimybių, pagerėjo būsto ir gyvenimo sąlygos.

Kitiems didelę pajamų dalį vis dar tenka skirti būtiniausiems poreikiams.

Ypač jautrūs išlieka būsto išlaikymo, maisto, sveikatos priežiūros ir transporto kaštai.

Kauno technologijos universiteto sociologė profesorė Audronė Telešienė atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje pajamų nelygybė tebėra didelė.

Todėl vidutinis pasitenkinimo gyvenimu rodiklis neturėtų būti suprantamas kaip įrodymas, jog finansiniai sunkumai šalyje išnyko.

Jeigu vieno žmogaus pajamos didėja sparčiai, o kito vos padengia būtinąsias išlaidas, jų kasdienė patirtis gali būti visiškai skirtinga.

Būtent dėl to visuomenėje gali egzistuoti du, iš pirmo žvilgsnio prieštaringi vertinimai: bendras gyvenimo kokybės gerėjimas ir stiprus dalies gyventojų nepasitenkinimas.

Netikėtas veiksnys – jaunoji karta

Tačiau pinigai nėra vienintelis paaiškinimas.

Sociologė Audronė Telešienė išskiria ir kitą svarbų pokytį – besikeičiančią Lietuvos visuomenės kartų sudėtį.

Į gyvenimo kokybės apklausas įsitraukia vis daugiau jaunesnių žmonių, užaugusių kitokiomis sąlygomis nei jų tėvai ar seneliai.

Ši karta turi kitokių lūkesčių, galimybių ir požiūrį į ateitį.

Lietuvos jaunimas jau anksčiau išsiskyrė tarptautiniuose laimės tyrimuose.

Tai gali turėti įtakos ir bendram šalies pasitenkinimo gyvenimu vidurkiui.

Tačiau jaunų žmonių optimizmas nereiškia, kad jie nesusiduria su sunkumais.

Būsto įsigijimas, finansinis savarankiškumas ir darbo rinkos pokyčiai išlieka svarbiais klausimais.

Pasikeitė ir tai, su kuo lietuviai lygina savo gyvenimą

Dar vienas sociologės išskirtas veiksnys – besikeičiantis požiūris į gyvenimo kokybę.

Anksčiau lietuviai dažnai savo gerovę lygindavo su turtingesnėmis Vakarų ir Šiaurės Europos valstybėmis.

Tačiau pastarųjų metų krizės galėjo pakeisti tai, ką žmonės laiko svarbiausiais gero gyvenimo požymiais.

Saugumas, stabilumas, artimi santykiai ir galimybė planuoti ateitį įgavo dar didesnę reikšmę.

Karas Ukrainoje ir kiti tarptautiniai sukrėtimai priminė, kad gyvenimo kokybė priklauso ne vien nuo atlyginimo.

Žmogus gali palankiau vertinti savo gyvenimą ne tik tada, kai padidėja jo pajamos, bet ir tada, kai labiau įvertina turimą saugumą bei stabilumą.

Tai viena galimų priežasčių, kodėl pasitenkinimo gyvenimu rodikliai Lietuvoje augo net sudėtingu laikotarpiu.

O kaip lietuviai atrodo tarp kitų europiečių?

2025 metų duomenimis, aukščiausiai savo pasitenkinimą gyvenimu Europos Sąjungoje vertino Rumunijos ir Suomijos gyventojai – vidutiniškai po 7,8 balo.

Danijoje, Austrijoje ir Lenkijoje rodiklis siekė 7,7 balo.

Lietuvos 7,3 balo įvertinimas dar nėra pats aukščiausias Europoje.

Tačiau šalies pažanga per palyginti trumpą laikotarpį yra reikšminga.

Tai rodo, kad Lietuva ne tik ekonomiškai artėjo prie turtingesnių Europos valstybių, bet ir keitėsi gyventojų subjektyvus gyvenimo vertinimas.

Vis dėlto pasitenkinimo gyvenimu apklausos matuoja žmonių nuomonę apie savo gyvenimą, o ne tiesiogiai jų turto dydį.

Todėl šių rodiklių nereikėtų painioti.

Ar gerėjimo tendencija tęsis?

Ekspertai pabrėžia, kad ateities rezultatai priklausys nuo kelių svarbių aplinkybių.

Viena jų – ar toliau didės gyventojų realiosios pajamos.

Kita – ar gerėjančios ekonominės sąlygos pasieks daugiau visuomenės grupių.

Taip pat svarbus būsto įperkamumas, sveikatos ir kitų viešųjų paslaugų prieinamumas bei bendras saugumo jausmas.

Ekonomikos augimas savaime negarantuoja, kad kiekvienas gyventojas bus labiau patenkintas savo gyvenimu.

Jeigu didelė dalis žmonių jaus finansinį nesaugumą, bendrų rodiklių gerėjimas gali sulėtėti.

Todėl vienas svarbiausių klausimų ateityje bus ne tik tai, kiek augs Lietuvos ekonomika, bet ir kaip jos rezultatai pasiskirstys tarp gyventojų.

Skaičiai atskleidė daugiau, nei daugelis tikėjosi

Lietuvos gyventojų pasitenkinimo gyvenimu augimas yra reikšmingas pokytis.

Jis rodo, kad nepaisant pastarųjų metų krizių, dalis visuomenės savo gyvenimą vertina geriau nei anksčiau.

Prie to galėjo prisidėti augusios pajamos, pasikeitę lūkesčiai ir naujos kartos požiūris.

Tačiau šalia teigiamų rodiklių išlieka ir problemos, kurių statistinis vidurkis neparodo.

Svarbiausia išvada – Lietuva per kelerius metus padarė pastebimą pažangą, tačiau tikrasis jos mastas priklausys nuo to, ar geresnes gyvenimo sąlygas pajus ne tik daugiau uždirbantys, bet ir finansiškai pažeidžiamiausi šalies gyventojai.