Dundulis apie maisto kainų kelią: kas iš tiesų pasiekia pirkėjo čekį?

Kiek iš tikrųjų kainuoja maistas, kol nuo gamintojo ar tiekėjo atsiduria pirkėjo krepšelyje? Dainiaus Dundulio pokalbyje su Rūta Janutiene šis klausimas tapo proga pažvelgti į mažiau matomą kainos pusę – mokesčius, transporto išlaidas, papildomus reikalavimus ir sprendimus, kurie galiausiai atsispindi eilutėje parduotuvės čekyje.

Parduotuvėje pirkėjas dažniausiai mato tik vieną skaičių. Tačiau už jo slypi ilga grandinė: žaliavos, gamyba, darbuotojų atlyginimai, energija, logistika, mokesčiai, prekybos kaštai ir daugybė kitų išlaidų.

Būtent šią grandinę pokalbyje su Janutiene mėgino išnarplioti Dundulis.

Nuo mokesčio iki čekio – kelias, kurio pirkėjas nemato

Pasak Dundulio, galutinė maisto produkto kaina nesusidaro vien parduotuvės lentynoje. Kiekviename tiekimo grandinės etape atsiranda naujų sąnaudų, o dalis jų galiausiai pasiekia galutinį vartotoją.

Transportas – vienas iš pavyzdžių. Kylant degalų, darbo jėgos ir kitoms logistikos išlaidoms, brangsta ne tik pati kelionė, bet ir galutinis produkto pristatymas į parduotuvę.

Prie to prisideda įvairūs reguliaciniai reikalavimai, administracinės procedūros ir kitos verslui tenkančios sąnaudos. Verslininkui jos gali atrodyti kaip atskiri, nedideli kaštai, tačiau susidėję į vieną grandinę tampa galutinės kainos dalimi.

Todėl klausimas, kodėl vienas ar kitas produktas pabrango, retai turi vieną paprastą atsakymą.

Kai politinis sprendimas atsiduria pirkinių krepšelyje

Dundulio ir Janutienės pokalbyje nuskambėjo ir platesnė tema – kiek politiniai sprendimai gali paveikti kasdienį žmogaus gyvenimą.

Mokesčiai ir nauji reikalavimai dažnai aptariami skaičiais, lentelėmis ir teisės aktų projektais. Tačiau galutinį jų rezultatą žmogus pajunta labai paprastai – prie kasos.

Tuo metu pirkėjui nebūtinai svarbu, kuriame tiekimo grandinės etape atsirado papildomas euras. Jis tiesiog mato, kad už tuos pačius produktus turi sumokėti daugiau.

Būtent todėl diskusija apie maisto kainas tampa ne vien verslo klausimu. Tai klausimas apie šeimų biudžetus, vartojimo įpročius ir galimybę oriai gyventi.

Kontrabanda – ne tik policijos, bet ir ekonomikos klausimas?

Pokalbyje Dundulis palietė ir kontrabandos problemą. Jo siūlomas požiūris – kovojant su nelegalia prekyba reikėtų galvoti ne tik apie kontrolę ir baudas, bet ir apie ekonomines priežastis, dėl kurių dalis vartotojų renkasi nelegalią rinką.

Tai jautri tema.

Kai legaliai parduodama prekė dėl mokesčių ir kitų kaštų tampa gerokai brangesnė už alternatyvą šešėlinėje rinkoje, atsiranda ekonominė paskata ieškoti pigesnio varianto.

Tačiau tai nereiškia, kad nelegali prekyba tampa priimtina. Priešingai – klausimas keliamas apie tai, kaip sukurti tokią ekonominę aplinką, kurioje legali veikla būtų konkurencinga, o vartotojui nereikėtų rinktis tarp kainos ir teisėtumo.

Už kiekvieno čekio – visa sistema

Šis pokalbis primena paprastą, bet dažnai pamirštamą dalyką: maisto kaina nėra vien tik skaičius ant lentynos.

Tai visos sistemos atspindys.

Nuo ūkininko ar gamintojo iki vairuotojo, sandėlio darbuotojo, prekybininko ir galutinio pirkėjo – kiekvienas grandinės dalyvis patiria savo išlaidas. O kai jos didėja, dalis spaudimo galiausiai persikelia į galutinę kainą.

Todėl kalbėti apie maisto brangimą vien kaltinant vieną grandinės dalį būtų pernelyg paprasta.

Kur kas svarbiau suprasti visą kelią – nuo sprendimo priėmimo iki momento, kai pirkėjas prie kasos išgirsta galutinę sumą.

Kaina, kurią mokame visi

Dundulio iškelti klausimai peržengia vieno verslininko ir vienos laidos ribas. Jie paliečia kiekvieną žmogų, kuris šiandien eina į parduotuvę ir skaičiuoja, kiek gali sau leisti įdėti į krepšelį.

Galbūt todėl diskusijos apie maisto kainas turėtų prasidėti ne nuo kaltinimų, o nuo supratimo: kas tiksliai sudaro kainą ir kur galima sumažinti nereikalingą naštą?

Nes galutinis tikslas paprastas – ne tik pigesnė lentyna, bet ir ekonominė sistema, kurioje žmogus gali dirbti, verslas gali sąžiningai konkuruoti, o valstybės sprendimai būtų vertinami ne vien pagal jų ketinimus, bet ir pagal tai, kaip jie paveikia realų žmogaus gyvenimą.

Kartais visa ekonomikos politika atsispindi viename mažame popierėlyje.

Pirkėjo čekyje.