Lietuvių namuose židinių neliks? Nauji reikalavimai kelia visišką nerimą

Lietuvoje priimti nauji statybos reikalavimai jau dabar kelia diskusijas tarp gyventojų, ekspertų ir politikų. Pokyčiai palies tiek naujus valstybinius pastatus, tiek individualius namus.

Pagrindinis tikslas, kaip teigiama, yra mažesnės energijos sąnaudos ir švaresnė aplinka. Tačiau dalis visuomenės baiminasi, kad nauji standartai gali smarkiai pakeisti ir kasdienį gyvenimą, įskaitant net tokius įprastus dalykus kaip židinys namuose.

Įstatymo pakeitimai įsigalios etapais. Nuo 2028 metų jie bus taikomi valstybės ir savivaldybių pastatams, o nuo 2030 metų – visiems naujai statomiems pastatams.

Ar židiniai taps tik dekoracija naujuose namuose

Daugiausia klausimų kyla dėl to, ar naujuose namuose dar bus galima įsirengti tradicinius židinius ar krosneles.

Pagal naujus energinio efektyvumo ir taršos mažinimo reikalavimus, pastatai turės atitikti itin aukštus standartus. Jie bus vadinami visai netaršiais pastatais, o tai reiškia labai mažą energijos poreikį ir minimalią arba nulinę CO2 emisiją iš iškastinio kuro.

Tai kelia klausimų, ar atvira ugnis namuose išliks tokia, kokią ją įpratę matyti gyventojai.

Kaip teigia Aplinkos ministerija, židiniai ir krosnelės nebus visiškai draudžiami.

„Nėra draudžiama židinių ar krosnelių įrengti kaip dekoratyvinio elemento arba naudoti juos kaip rezervinį (laikiną) šilumos šaltinį“, – nurodo ministerijos atstovai.

Tačiau pabrėžiama, kad jie nebus tinkami kaip pagrindinis šildymo šaltinis naujuose itin efektyviuose pastatuose.

Energetikos ekspertai sako, kad pokyčiai nėra vien Lietuvos sprendimas. Jie susiję su Europos Sąjungos direktyvomis ir bendrais klimato tikslais.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius pabrėžia, kad sprendimai yra bendro europinio susitarimo dalis.

„Tai tiesiog ES pastatų energetinio naudingumo direktyvos perkėlimas į Lietuvos teisę. Būdami ES nariais turime laikytis bendrų susitarimų“, – teigė jis.

Anot jo, nors investicijos gali atrodyti didelės, ilgalaikėje perspektyvoje jos atsiperka per mažesnes sąskaitas, mažesnę taršą ir vietos ekonomikos stiprėjimą.

„Standartai apsaugo žmones nuo klaidų. Jie padeda išvengti nekokybės ir trumpalaikių sprendimų“, – pridūrė M. Nagevičius.

Gyventojai baiminasi dėl būsto kainų ir židinių ateities

Vis dėlto dalis visuomenės į naujus reikalavimus žiūri atsargiai. Kritikai sako, kad griežtesni standartai gali didinti naujų būstų kainas.

TV6 laidos „Praeities žvalgas“ vedėjas Šarūnas Jasiukevičius teigia, kad pokyčiai gali būti juntami kiekvieno pirkėjo kišenei.

„Tam, kad atitiktų aukštesnius nei A++ energetinės klasės reikalavimus, namo apšiltinimo kaina nuo B klasės skiriasi ne procentais, bet kartais. Nauji namai taps dar sunkiau įperkami“, – rašė jis.

Jis taip pat kėlė klausimą dėl židinių ateities naujuose namuose ir galimų papildomų techninių apribojimų.

Ministerija ramina: senų namų pokyčiai negresia

Aplinkos ministerija pabrėžia, kad nauji reikalavimai nereiškia draudimų jau pastatytiems namams.

„Individualiems namams, kurie turi galiojantį pastatų energinio naudingumo sertifikatą, statybos įstatymo pakeitimas įtakos neturi“, – teigiama komentare.

Vis dėlto pasibaigus sertifikato galiojimui, vertinimas bus atliekamas pagal naujus standartus.

Ministerija taip pat nurodo, kad didžioji dalis energijos sunaudojama pastatų eksploatacijos metu, todėl efektyvesni namai ilgainiui leidžia mažinti išlaidas.