Didžiulis tyrimas parodė, kas nutiko žmonėms, pasiskiepijusiems nuo COVID-19

Praėjus keleriems metams po masinės vakcinacijos nuo COVID-19 pradžios mokslininkai jau gali vertinti ne tik tai, kas nutiko pirmosiomis dienomis ar savaitėmis po skiepo. Atsirado didžiulės apimties tyrimų, kuriuose žmonių sveikatos duomenys stebėti gerokai ilgiau.

Vienas svarbiausių klausimų buvo labai paprastas: ar nuo COVID-19 paskiepytiems žmonėms vėliau nepadidėjo mirties ar rimtų sveikatos problemų rizika?

Naujausi dideli tyrimai nerimą keliančio signalo neparodė.

Norvegijoje atliktas visos suaugusių gyventojų populiacijos tyrimas, apėmęs 2021–2023 metus, nenustatė padidėjusios bendros mirtingumo rizikos tarp paskiepytųjų. Priešingai – stebėjimo laikotarpiu paskiepytų žmonių mirtingumas buvo mažesnis nei neskiepytų. BMJ Public Health

Tačiau mokslininkai perspėja, kad šių skaičių negalima interpretuoti taip paprastai, lyg vakcina savaime apsaugotų nuo visų mirties priežasčių.

Mokslininkai ištyrė praktiškai visą šalį

Norvegijos tyrimas išsiskiria savo mastu.

Į analizę buvo įtraukti visi 18 metų ir vyresni šalies gyventojai, o tyrėjai naudojosi nacionalinių sveikatos registrų duomenimis.

Žmonės buvo suskirstyti pagal vakcinacijos būklę – neskiepyti, gavę vieną ar dvi dozes bei gavę tris ar daugiau dozių.

Per stebėjimo laikotarpį užregistruoti 132 963 mirties atvejai.

Didžioji dalis – 88 procentai – buvo tarp 65 metų ir vyresnių žmonių.

Mokslininkams buvo svarbu išsiaiškinti, ar ilgėjant laikui po vakcinacijos neatsiras signalas, kad paskiepytų žmonių mirtingumas pradeda didėti.

Tokio signalo nenustatyta. BMJ Public Health

Skaičiai nustebino net vertinant skirtingas amžiaus grupes

Neapdoroti tyrimo duomenys rodė, kad visiškai paskiepytų žmonių bendras mirtingumas buvo mažesnis visose tirtose amžiaus grupėse.

18–44 metų grupėje visiškai paskiepytųjų mirtingumo rodiklis buvo maždaug 30 procentų mažesnis nei neskiepytųjų.

45–64 metų grupėje skirtumas siekė apie 27 procentus.

65 metų ir vyresnių žmonių grupėje – apie 24 procentus. BMJ Public Health

Tačiau čia yra labai svarbi detalė.

Tai yra stebėjimo tyrimas, todėl vien šių procentų negalima laikyti įrodymu, kad būtent vakcina sumažino bendrą žmogaus tikimybę mirti tokiu dydžiu.

Paskiepyti ir neskiepyti žmonės gali skirtis amžiumi, sveikatos būkle, elgsena, galimybe naudotis sveikatos priežiūra ir daugybe kitų savybių.

Todėl svarbiausia tyrimo išvada yra atsargesnė – duomenys nerodo, kad COVID-19 vakcinacija būtų sukėlusi ilgalaikį bendro mirtingumo padidėjimą.

Patikrino ir kitą dažnai keliamą klausimą – širdies problemas

2026 metais paskelbta dar viena itin didelė analizė.

Joje panaudoti daugiau kaip 30 milijonų žmonių duomenys ir lyginti keturi scenarijai: žmonės, kurie nebuvo nei užsikrėtę, nei paskiepyti; persirgę, bet neskiepyti; paskiepyti be registruotos infekcijos ir turėję tiek vakcinacijos, tiek infekcijos sukeltą imunitetą.

Tyrėjai vertino 50 skirtingų širdies ir kraujagyslių, smegenų kraujotakos bei mirtingumo rodiklių.

Rezultatai parodė ryškų skirtumą.

Pati SARS-CoV-2 infekcija buvo susijusi su gerokai didesne širdies ir kraujagyslių komplikacijų rizika nei vakcinacija, o dalis padidėjusios rizikos išliko ir praėjus daugiau nei devyniems mėnesiams. Nature

Tačiau tai nereiškia, kad vakcinos neturėjo šalutinių poveikių

Tai labai svarbus niuansas.

Teiginys, kad COVID-19 vakcinos apskritai nesukėlė rimtų nepageidaujamų reakcijų, būtų neteisingas.

Jos buvo nustatytos.

Po mRNR vakcinų labai retais atvejais užfiksuotas miokarditas ir perikarditas – širdies raumens arba širdį gaubiančio dangalo uždegimas. Šis reiškinys dažniau buvo stebimas jaunesniems vyrams, ypač po tam tikrų dozių. European Medicines Agency (EMA)

Kitų tipų COVID-19 vakcinos taip pat turėjo specifinių retų komplikacijų.

Pavyzdžiui, su „AstraZeneca“ ir „Janssen“ vakcinomis buvo susietas labai retas trombozės su trombocitopenija sindromas – neįprastas kraujo krešėjimo sutrikimas. European Medicines Agency (EMA)

Todėl mokslinė išvada nėra „jokios rizikos nebuvo“.

Tikslesnė išvada – rimtos vakcinų komplikacijos egzistavo, tačiau jos buvo retos ir konkrečios, o didelio masto duomenys nepatvirtino bendro ilgalaikio mirtingumo padidėjimo tarp paskiepytųjų.

O kaip teiginiai apie vėžį?

Po pandemijos internete plačiai pasklido teiginių, kad mRNR vakcinos galėjo sukelti ilgalaikius organizmo pokyčius ir dėl to padidinti vėžio riziką.

Iki šiol patikimi didelės apimties duomenys tokio ryšio nepatvirtino.

2026 metais paskelbtoje išsamioje mRNR vakcinų saugumo mokslinių duomenų apžvalgoje autoriai įvertino klinikinių tyrimų, epidemiologinių tyrimų, laboratorinių duomenų ir vaistų saugumo stebėsenos rezultatus.

Jų išvada – turimi įrodymai nepatvirtina, kad mRNR vakcinacija didintų ilgalaikį mirtingumą, piktybinių ligų ar autoimuninių ligų riziką. DOI

Europos vaistų agentūra taip pat nurodo, kad šiuo metu nėra įrodymų, jog COVID-19 vakcinos ilgainiui sukeltų vėžį. European Medicines Agency (EMA)

Kodėl apie tai galima kalbėti užtikrinčiau nei 2021 metais?

Pandemijos pradžioje egzistavo objektyvi problema – ilgalaikių duomenų tiesiog dar negalėjo būti.

Kai vakcina naudojama šešis mėnesius, neįmanoma turėti penkerių metų stebėjimo rezultatų.

Dabar situacija visiškai kitokia.

Nuo pirmųjų masinių COVID-19 vakcinacijos kampanijų praėjo daugiau nei penkeri metai, paskiepyti šimtai milijonų žmonių, o mokslininkai gali analizuoti nacionalinius sveikatos registrus ir dešimčių milijonų žmonių duomenų bazes.

Be to, reti šalutiniai poveikiai, kurių pirminiuose klinikiniuose tyrimuose dėl jų retumo buvo sunku pastebėti, vėliau buvo aptikti.

Tai parodo, kodėl ilgalaikė vaistų ir vakcinų saugumo stebėsena nesibaigia jų patvirtinimo dieną.

Vienas dalykas po penkerių metų tampa vis aiškesnis

COVID-19 vakcinų istorija nėra visiškai juoda arba balta.

Jos nėra absoliučiai be rizikos – medicinoje tokių intervencijų beveik nebūna. Buvo nustatyta retų, o kai kuriais atvejais rimtų nepageidaujamų reakcijų, todėl vakcinų rekomendacijos laikui bėgant buvo keičiamos pagal amžių, sveikatos būklę ir tuo metu cirkuliuojantį virusą.

Tačiau vienas iš didžiausių po pandemijos sklidusių įtarimų – kad po masinės vakcinacijos turėtų išryškėti didelis ilgalaikis paskiepytų žmonių mirtingumo padidėjimas – iki šiol turimais didelės apimties duomenimis nepasitvirtino. BMJ Public Health

Ir būtent dabar, kai nuo pirmųjų skiepų praėjo ne keli mėnesiai, o metai, mokslininkai šį klausimą gali vertinti turėdami nepalyginamai daugiau duomenų nei pandemijos pradžioje.