Karina atsikratė 7 kg be alinančių treniruočių: „Tam skiriu vos 10 minučių per dieną“

Daugybę dietų išbandžiusi ir ne kartą sugrįžusį svorį mačiusi masažo meistrė Karina Mikailova šiemet nusprendė ieškoti ne dar vienos dietos ar alinančių treniruočių, o kitokio kelio. Ji atsikratė 7 kilogramų ir, kaip pati pasakoja, pajuto daugiau energijos bei geresnę savijautą. Karina įsitikinusi – jos pokyčius paskatino paprasta kasdienė rutina, kurios pagrindą sudarė judėjimas, limfotakos aktyvinimas ir dėmesys savo kūnui.

– Karina, kada prasidėjo jūsų kelias link svorio metimo ir gyvenimo būdo pokyčių?

– Iš esmės viskas prasidėjo dar paauglystėje. Visą laiką stengiausi būti lieknesnė, negu esu. Kaip ir daugelis, išbandžiau įvairiausias dietas, kiek tik jų bebūtų. Visada buvo labai sunku: svoris grįždavo į pradinę padėtį ir viskas sukdavosi ratu – numeti svorio, paskui vėl priaugi ir nuolat esi savimi nepatenkinta.

O jau vyresniame amžiuje, kai pradėjau dirbti su masažais ir domėtis limfotaka, supratau, kad kūnas kaupia ne tik riebalus, bet ir skysčius. Pradėjau daugiau domėtis savo kūnu ir tuo, kaip galėčiau pati sau padėti.

Tada pradėjau kasdien aktyvinti limfotaką. Tai tapo mano sėkmės receptu. Darydavau lengvus šuoliukus, pasipurtymus, maždaug dešimt minučių per dieną skirdavau šiai rutinai, ypač tuomet, kai pajusdavau, kad mane apima emocinis valgymas. Užuot ėjusi prie maisto, eidavau pajudėti – įsijungdavau muziką, atlikdavau šuoliukus, kvėpavimo pratimus. Taip pamažu išmokau nukreipti mintis nuo emocinio valgymo.

Po truputį pradėjau jausti, kad kūnas tampa stangresnis, atsiranda daugiau energijos. Taip pat pradėjau rinktis daugiau baltymų ir pastebėjau, kad sumažėjo potraukis saldumynams. Viskas tarsi traukė vienas kitą – vienas pokytis paskatindavo kitą.

– O kaip supratote, kad būtent limfotakos aktyvinimas jums padeda?

– Praėjusiais metais man buvo sutrikusi limfotaka, pradėjau labai tinti. Tada pradėjau lankytis masažuose ir pati aktyvinti limfotaką. Tačiau iš pradžių tai darydavau nereguliariai – tik kartais, kai prisimindavau.

Todėl rezultatai nebuvo tokie akivaizdūs. Šiais metais nusprendžiau tai daryti kiekvieną dieną ir tada jau pradėjau matyti didesnius pokyčius.

Su limfa man buvo įdomu tai, kad kūno apimtys ir savijauta gali gana greitai keistis dėl skysčių susilaikymo. Vieną dieną jautiesi labiau patinusi, kitą – visai kitaip. Todėl supratau, kad reguliarumas man labai svarbus.

– Minėjote, kad limfotakos aktyvinimas jums buvo susijęs ir su emociniu valgymu. Kaip tai veikė?

– Kai mane apimdavo emocinis valgymas, mintys nukrypdavo tik į maistą. Tada pasirinkdavau ne maistą, o judėjimą. Eidavau atlikti savo pratimus, įsijungdavau muziką, darydavau šuoliukus, kvėpavimo pratimus.

Taip mintis nukreipdavau nuo maisto. Po judėjimo jausdavausi energingesnė, geresnės nuotaikos ir dažnai nebenorėdavau emociškai valgyti.

Kai suprasdavau, kad iš tikrųjų esu alkana, tada tiesiog pavalgydavau. Taip pat pradėjau daugiau gerti vandens ir pastebėjau, kad porcijos natūraliai sumažėjo.

– O kas šiemet buvo sunkiausia?

– Sunkiausia buvo išugdyti įprotį. Kai esi pavargusi, kai ir taip atrodo, kad sunku, norisi tiesiog pagulėti, pasėdėti telefone, socialiniuose tinkluose. Sunkiausia buvo prisiversti atsistoti ir pajudėti.

Bet aš žinojau, dėl ko tai darau ir kur tai mane nuves. Tiesiog atsistodavau ir darydavau. O tada nuotaika pakildavo, nebesinorėdavo gulėti, atsirasdavo daugiau energijos.

Vienas pokytis traukė kitą. Pradėjau masažuoti pilvą, rūpintis savo oda ir kūnu. Kai socialiniuose tinkluose žmonės pradėjo pastebėti pokyčius ir sakyti komplimentus, tai mane dar labiau motyvavo.

Tuomet pradėjau daugiau dėmesio skirti laikysenai, masažuoti veidą, galvą. Visa tai manyje sukūrė didelį pokytį – ne tik išorinį, bet ir vidinį. Pradėjau labiau priimti save ir jaustis geriau dėl savo išvaizdos.

– Kada pastebėjote pirmuosius rezultatus?

– Pirmuosius rezultatus pamačiau maždaug po mėnesio. Kūnas pradėjo stangrėti, labiau ryškėjo raumenys. Tada jau supratau, kad mano pastangos duoda rezultatą.

Galutinį rezultatą pamačiau maždaug po keturių mėnesių.

– Iš visų dalykų, kuriuos darėte, kas jums labiausiai padėjo – masažai, savimasažai, vibroplokštė?

– Iš tikrųjų labiausiai padėjo šuoliukai. Visa kita prisidėjo – sausas šepetys, savimasažas, gilus diafragminis kvėpavimas, vibroplokštė. Bet labiausiai, labiausiai padėjo būtent mano šuoliukai.

– Kiek laiko jiems skirdavote? Ir nuo ko, jūsų manymu, reikėtų pradėti?

– Aš patarčiau pradėti nuo lengvų šuoliukų. Juos darydavau maždaug minutę, tada trumpai atsikvėpdavau, pasidarydavau tokią vibraciją – pasidaužymą delnais per žastikaulį – ir atlikdavau kvėpavimo pratimus. Tarp šuoliukų maždaug minutę pailsėdavau. Iš viso apie penkias minutes šokinėdavau su pertraukomis, o dar penkias minutes skirdavau diafragminiam kvėpavimui, pasipurtymui arba vibroplokštei.

Taip pat patarčiau moterims nepamiršti pilvo savimasažo, nors tai ir yra jautri zona. Dažnai moterys daugiausia dėmesio skiria kojoms, nori jas pagražinti, tačiau pilvui dėmesio skiria kur kas mažiau. Mano akimis, pilvui taip pat svarbu skirti dėmesio, jį išmasažuoti.

Tai moterys gali atlikti ir pačios – atsigulusios ar atsistojusios. Man svarbu, kad pilvas nebūtų pamirštamas ir taptų įprastos kūno priežiūros dalimi.