Išgirdę, kokių dovanų vokeliuose tikisi jaunavedžiai, atsisakė dalyvauti vestuvėse: „Prisigyvenom“

Yra posakis, kad svetimus pinigus skaičiuoti negražu, bet norėčiau su skaitytojais padiskutuoti apie vestuves kaip būdą pasipinigauti.

Šią vasarą dalyvavome vienų draugų vestuvėse. Taigi, sulaukėme kvietimo, kad laukia mūsų prie bažnyčios. Gerai, smagu. O vakarėlyje nelaukia?

Na, gal nedaro puotos. Dabar gi madinga susituokus iškart į oro uostą ir kur nors į egzotišką salą medaus kopinėt.

Kvietime „P.S“ buvo užuomina, kad jaunavedžiams geriausios dovanos – nevystančios gėlės – popierinės. Todėl iš svečių laukiami vokeliai.

Tai, suprask, vietoj gėlių geriau nešti vokelius ? Na ir prisigyvenom…. Kas per gobšumas… Ateikit, mieli sveteliai, pastovėti prie bažnyčios ir pinigus mums tik neškit. Bet už ką?

Suprantu, kai būna vestuvių šventės sodybose, dvaruose, restoranuose, tikrai viskas kainuoja, reikia padėti sumokėti jauniesiems už kokteiliukus, svečių kotletus ir didžėjaus programą.

O čia toks pragmatiškas požiūris – kviečia tik dėl pinigų. Sakykit, ką norit, bet aš esu kitokio mentaliteto – ne dėl vokelių juk draugus kviesti į vestuves reikėtų? Ar ne tiesą sakau?

Ką mes padarėm su savo antrąja puse – atsisakėme dalyvauti tokiame vestuvinių versliuke. Juk vestuvės kainuoja ir patiems svečiams – einant reikia kažką apsirengti, apsiauti, pasidažyti. O ir į vokelį dar prašo įdėti. Bet tikrai neįdėsi 20 eurų, kiek už gėles ar simbolinę dovanėlę būtum sumokėjęs.

Tiesiog pasveikinsim draugus po vestuvių susitikę kavinėje kokią dieną – pavaišinsim juos vakariene. Tuomet ir pabendrausim, ir jų laime pasidžiaugsim, ir bent jau žinosim, už ką mokam.

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį tikrojilietuva.net neatsako.