Ukraina atskleidė Lietuvos gėdą

Rusija puola Ukrainos grūdų eksportą, tačiau pati ieško naujų kelių savo žemės ūkio produkcijai išvežti. Vienas jų – Baltijos šalys. Latvija ir Estija jau ėmėsi ribojimų, o Lietuva rusiškų grūdų tranzito kol kas nedraudžia.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji karinė žvalgyba (GUR) paskelbė apie galimą sankcijų apėjimo schemą, kurioje minima Lietuvoje registruota bendrovė „Dognus“ ir Kaliningrado verslininkai broliai Aleksandras bei Dmitrijus Dolgovai.

Ukrainos leidinys „Babel“ išsamiai išnagrinėjo Rusijos grūdų tranzito per Baltijos šalis schemą. UNIAN, remdamasis šiuo tyrimu, taip pat paskelbė informaciją apie Lietuvos bendrovę „Dognus“ ir jos sąsajas su Rusijos žemės ūkio verslininkais.

Rusija puola Ukrainos grūdų eksportą

Rusija smogė Turkijos laivui, kuris Juodąja jūra iš Ukrainos gabeno kukurūzus. Per ataką žuvo laivo kapitonas.

Ukrainos užsienio reikalų viceministrė Mariana Betsa rugsėjo pradžioje Jungtinėse Tautose teigė, kad vasarą Rusija atakavo mažiausiai 50 prekybinių laivų, gabenančių Ukrainos grūdus. Rusijos kariuomenė taip pat atakuoja Ukrainos uostus prie Juodosios jūros ir Dunojaus.

Rusija bando apsunkinti ir sausumos eksportą – smūgiuoja logistikos mazgams prie Moldovos ir Rumunijos sienų.

Dėl šių atakų Ukraina rugpjūtį eksportavo tik apie 20 proc. potencialaus grūdų kiekio, o rugsėjį – apie 40 proc., skelbia Ukrainos žemės ūkio politikos institucijos.

Grūdai. | Telegram

UNIAN cituoja Ukrainos žemės ūkio politikos ir maisto ministrą Tarasą Vysockį, kuris teigė, kad dėl Rusijos vykdomos žemės ūkio eksporto blokados Ukraina gali netekti iki 10 mlrd. JAV dolerių pajamų.

Tačiau problemų dėl eksporto turi ir pati Rusija. Ukraina atakuoja Rusijos uostus Juodojoje ir Azovo jūrose, per kuriuos buvo išgabenama didžioji dalis rusiškų grūdų į Serbijos, Šiaurės Afrikos, Artimųjų Rytų ir Azijos rinkas.

Pasak „Babel“, apie 80 proc. Rusijos grūdų eksporto į šias rinkas anksčiau buvo gabenama per Juodosios ir Azovo jūrų uostus. Todėl Maskva ieško alternatyvių maršrutų.

Baltijos šalys tapo alternatyviu keliu

Vienas jų – Kaspijos maršrutas, tačiau jis turi apribojimų: trūksta laivyno, o transportavimo kainos smarkiai išaugo.

Rusijos Baltijos jūros uostai taip pat patenka į Ukrainos dronų atakų zoną. Tarp jų – Vysockas, Ust Lugos uostas ir Kronštatas.

Ust Lugos uostas Ukrainos dronų taikiniu tapo dar 2024 m. Anksčiau per jį daugiausia buvo eksportuojama nafta, tačiau dabar Rusija ruošiasi per šį uostą gabenti ir grūdus.

Todėl dalis rusiško eksporto pradėta nukreipti per Baltijos šalis – Lietuvą, Latviją ir Estiją.

„UkrAgroConsult“ duomenimis, Klaipėdos uostas per metus gali perkrauti apie 9–10 mln. tonų, Rygos – apie 7,5 mln. tonų, Ventspilio ir Liepojos uostai – po maždaug 2,5 mln. tonų, o Estijos Muugos uostas – apie 2 mln. tonų.

Latvijoje rugsėjį jau nustatyta, kad rusiškų grūdų tranzitas per šalį, palyginti su praėjusiais metais, padvigubėjo.

Estija ir Latvija į tai reagavo. Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna pareiškė, kad šalis uždraudė rusiškų ir baltarusiškų grūdų tranzitą per savo teritoriją.

Latvija svarsto galimybę rusiškų ir baltarusiškų grūdų tranzitui taikyti iki 300 proc. siekiantį muitą. Taip pat parengtas įstatymo projektas, kuriuo būtų visiškai uždraustas rusiškos ir baltarusiškos kilmės žemės ūkio bei pašarų produktų tranzitas ir jų laikymas Latvijos uostuose.

Lietuva kol kas pasirinko kitą kelią.

Lietuva tikrina, ar grūdai nėra pavogti iš Ukrainos?

Iš trijų Baltijos šalių Lietuva kol kas rusiškų grūdų tranzito neriboja.

Tik nuo rugsėjo pradžios Lietuvoje pradėta tikrinti, ar į šalį nepatenka grūdai iš Rusijos okupuotų Ukrainos teritorijų. Jeigu grūdai nėra kilę iš okupuotų Ukrainos teritorijų, jų tranzitas iš esmės nėra ribojamas.

Lietuvos valstybės institucijos neskelbia konkrečių privačių bendrovių, užsiimančių rusiškų grūdų tranzitu, sąrašų, nes ši informacija laikoma komercine paslaptimi.

Tačiau buvęs krašto apsaugos ministras, dabar Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas „Babel“ teigė, kad didelę dalį rusiškų grūdų per Lietuvą eksportuoja bendrovė „Dognus“.

Pasak jo, 2025 m. „Dognus“ pervežė apie 150–200 tūkst. tonų grūdų. Tokį patį kiekį bendrovė pasiekė per pirmuosius devynis šių metų mėnesius. Prognozuojama, kad per visus metus kiekis gali siekti apie 270 tūkst. tonų.

Kas yra „Dognus“?

2012 m. rugsėjį „Dognus“ buvo įregistruota Jurgitos Lelytės vardu. Tuo metu ji buvo bendrovės direktorė. GUR teigia, kad tais pačiais metais tarp bendrovės steigėjų buvo ir broliai Aleksandras bei Dmitrijus Dolgovai. Pasak „Babel“, jau visos bendrovės akcijos perėjo Aleksandrui Dolgovui.

Vėliau oficialūs bendrovės savininkai keitėsi. 2016 m. A. Dolgovas „Dognus“ pardavė Lietuvos piliečiui Povilui Norkūnui, o 2018 m. savininku tapo Raimundas Šukauskas.

Vis dėlto „Babel“ kalbintas šaltinis Lietuvoje mano, kad formalūs savininkų pasikeitimai nebūtinai reiškė realų Dolgovų pasitraukimą iš bendrovės.

2022 m. į „Dognus“ sugrįžo buvęs jos direktorius P. Norkūnas. Jis nėra bendrovės darbuotojas, tačiau turi teisę tvarkyti dokumentus registruose ir teikti jiems ataskaitas.

Dolgovų imperija Kaliningrade

Aleksandras Dolgovas kartu su broliu Dmitrijumi yra holdingo „Dolgov Group“, vieno didžiausių Kaliningrado srities žemės ūkio verslų, steigėjai ir savininkai.

GUR skelbia, kad bendrovė dirba su daugiau kaip 50 proc. Kaliningrado srities žemės.

Kasmet „Dolgov Group“ pagamina daugiau kaip 300 tūkst. tonų grūdų. Holdingas turi 240 tūkst. tonų talpos elevatorius ir nuosavą geležinkelių parką grūdams bei augaliniams aliejams gabenti.

Be kviečių, bendrovė eksportuoja kukurūzus, rapsus, miežius, rugius ir rapsų aliejų.

„Babel“ anksčiau skelbė, kad Dolgovai yra vieni įtakingiausių ir turtingiausių Kaliningrado verslininkų. Jie palaiko glaudžius ryšius su regiono politiniu elitu.

Nuo 2016 m. broliai rėmė tuometį Kaliningrado srities gubernatorių Antoną Alichanovą, atstovaujantį Rusijos prezidento Vladimiro Putino partijai „Vieningoji Rusija“.

Kai Dolgovai regione atidarė naują gamyklą, jos atidaryme dalyvavo A. Alichanovas ir „Sberbank“ vadovas Germanas Grefas.

Šiuo metu A. Alichanovas yra Rusijos pramonės ir prekybos ministras, o tiek jis, tiek G. Grefas yra Vakarų sankcijų sąrašuose.

A. Dolgovas anksčiau buvo Kaliningrado srities Dūmos deputatas. Jis taip pat vadovauja bendrovei „Nevskoje“

Milžiniškas „Dognus“ augimas po karo pradžios

Vienas svarbiausių naujų GUR pateiktų duomenų – „Dognus“ finansinių rodiklių pokytis po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios.

Ukrainos karinės žvalgybos duomenimis, 2022 m. bendrovės turtas išaugo nuo 7,48 mln. iki 42,96 mln. eurų.

Bendrovės piniginės lėšos padidėjo nuo vos 86,7 tūkst. iki 23,21 mln. eurų, o pajamos pasiekė 55,1 mln. eurų.

Dar ryškesnis pokytis matomas analizuojant tarptautinės prekybos operacijas.

GUR duomenimis, 2018–2023 m. „Dognus“ atliko 708 importo ir eksporto operacijas. Iš jų net 674 teko laikotarpiui nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 17 d.

Tai reiškia, kad didžioji dalis šiuo laikotarpiu užfiksuoto tarptautinės prekybos aktyvumo teko laikotarpiui, prasidėjus Rusijos plataus masto karui prieš Ukrainą.

„Dognus“ – ne vien tranzitas per Klaipėdą

GUR taip pat pateikia duomenų apie kitus Dolgovų holdingo eksporto kanalus.

2021–2023 m. „Dolgov Group“ priklausančios bendrovės „Kužel“ ir „Furmanovskoje“ eksportavo didelius kiekius grūdų į Serbiją ir Lietuvą.

Šios bendrovės deklaravo šimtus tūkstančių tonų kviečių ir dešimtis tūkstančių tonų kukurūzų.

Dar viena svarbi eksporto kryptis – rapsų aliejus.

GUR teigia, kad apie 95 proc. „Dolgov Group“ pagaminamo rapsų aliejaus eksportuojama į Europos Sąjungos šalis, kur jis naudojamas biodyzelino gamybai.

Tam holdingas kasmet gauna tarptautinius ISCC („International Sustainability and Carbon Certification“) sertifikatus. Be jų rapsų aliejaus eksportas į ES būtų neįmanomas.

Taigi Dolgovų verslas nėra apsiribojęs vien Rusijos rinka – dalis jo produkcijos patenka į Europos Sąjungą.

Ryšys su Rusijos kariuomene

GUR teigia, kad „Dolgov Group“ nėra sankcionuota ir moka mokesčius Rusijos biudžetui.

Ukrainos žvalgybos vertinimu, tai nėra vienintelis būdas, kuriuo Dolgovų verslas prisideda prie Rusijos karo.

„Babel“ skelbė, kad 2022 m. broliai Dolgovai parėmė Rusijos karą Ukrainoje. Žiniasklaidoje taip pat paskelbta Baltijos laivyno 11-ojo armijos korpuso padėka Dolgovams. Šis Rusijos karinis dalinys kariauja prieš Ukrainą.

Teigiama, kad Dolgovų holdingo darbuotojai dalyvauja kare, o broliai remia jų šeimas.

GUR taip pat nurodo, kad „Dolgov Group“ bendradarbiauja su Rusijos federaline bausmių vykdymo tarnyba – naudojasi nuteistųjų darbu ir uždirba iš produkcijos tiekimo šiai sistemai.

Ar „Dognus“ naudojama sankcijoms apeiti?

2024 m. Lietuvos žiniasklaida jau buvo paskelbusi tyrimą apie brolių Dolgovų ryšius su „Dognus“.

Tyrime teigta, kad Dolgovai ir toliau gali būti susiję su bendrove, o ši eksportuoja jų žemės ūkio holdingo rusiškus grūdus.

„Babel“ šaltinis Lietuvoje teigė, kad Dolgovai gali naudotis „Dognus“ tam, kad paslėptų savo pinigus nuo Vakarų sankcijų.

Bendrovės interneto svetainėje buvo aptikta „Dolgov Group“ reklaminio vaizdo įrašo fragmentų ir Gusevo miesto Kaliningrado srityje elevatoriaus vaizdų. Guseve registruota viena iš „Dolgov Group“ bendrovių.

Elevatoriaus statybos baigtos 2021 m. – tuo metu, kai A. Dolgovas oficialiai jau nebebuvo „Dognus“ akcininkas.

GUR šiuos duomenis papildo savo vertinimu. Ukrainos karinė žvalgyba teigia, kad yra didelė tikimybė, jog Dolgovai iš tikrųjų išsaugojo „Dognus“ kontrolę ir gali naudoti ją kaip šešėlinę Europos bendrovę sankcijų ribojimams apeiti bei finansiniams ištekliams kaupti Europos Sąjungos jurisdikcijoje.

L. Kasčiūnas ragina stabdyti rusiškų grūdų tranzitą

L. Kasčiūnas „Babel“ teigė, kad Lietuva turėtų kuo greičiau išspręsti rusiškų grūdų tranzito klausimą.

„Tokie tiekimai didina Rusijos biudžeto pajamas ir padeda finansuoti Rusijos karinę mašiną, kuri savo ruožtu griauna Ukrainą ir bando užblokuoti Ukrainos grūdų eksportą į pasaulio rinkas“, – sakė parlamentaras.

Jo teigimu, klausimas turėtų būti keliamas ne tik dėl rusiškų grūdų tranzito uždraudimo, bet ir dėl brolių Dolgovų įtraukimo į Europos Sąjungos sankcijų sąrašus.

Kiek šio verslo tenka Lietuvai?

Šiuo metu Lietuva išlieka vienintele iš trijų Baltijos valstybių, kuri rusiškų grūdų tranzito nėra uždraudusi.

„Babel“ pateikti duomenys rodo, kad vien „Dognus“ veiklos mastas 2026 m. gali siekti apie 270 tūkst. tonų rusiškų grūdų.

GUR pateikti finansiniai duomenys rodo, kad bendrovės veiklos mastas itin smarkiai išaugo būtent po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą.

Tuo pat metu Ukrainos karinė žvalgyba teigia, kad „Dognus“ gali būti naudojama kaip priemonė sankcijoms apeiti ir lėšoms kaupti ES.

Tačiau galutinį atsakymą į klausimą, kas šiandien faktiškai kontroliuoja „Dognus“ ir kokia tiksliai yra kiekvieno jos sandorio struktūra, galėtų pateikti tik išsamus Lietuvos institucijų tyrimas.

Kol kas viešai prieinami duomenys leidžia konstatuoti kitką: rusiškų grūdų tranzitas per Lietuvą nėra vien teorinė galimybė – jo mastas auga, o viena iš pagrindinių šiame versle minimų bendrovių yra Klaipėdoje registruota „Dognus“, kurios istorija siejasi su Kaliningrado žemės ūkio verslininkais broliais Dolgovais.