„Širdis plyšta“: Liveta Kazlauskienė pranešė skaudžią žinią (677)

Netektis, sukrėtusi visą šeimą

Kazlauskų namuose stojo tyla, kurios niekas nebuvo pasiruošęs sutikti. Po ilgos ir sunkios kovos su klastinga liga į amžinybę iškeliavo jų mylima augintinė, šešiolikos metų pudelė Bellytė.

Apie netektį Liveta Kazlauskienė pranešė savo socialiniuose tinkluose – jautrus jos įrašas akimirksniu palietė tūkstančius.

„Šis rytas mūsų šeimai labai liūdnas… Eidama 16-tus metus paliko mus mūsų numylėtinė Bellytė. Ji išskrido ant balto debesėlio – pažadėjusi laukti mūsų, kai ateis laikas“, – rašė atlikėja.

Šuo, kuris buvo daugiau nei augintinis

Bellytė Kazlauskų šeimai buvo ne tik pudelis – ji buvo švelni draugė, gydytoja, guodėja ir tikras namų angelas. Liveta prisimena ją kaip išskirtinai jautrų, gerą ir supratingą šeimos narį.

Ji džiaugdavosi kiekvienu jų grįžimu, kas rytą bučiniais žadindavo iš miego, išgirdusi Petro akordeono garsus dainuodavo jam pritariančiu balsu, o liūdnomis dienomis atnešdavo žaisliuką – tarsi sakydama „aš čia, viskas bus gerai“.

„Ji suprato žmogaus kalbą, mudvi galėjome susikalbėti akimis, tik ji mokėjo paguosti taip, kaip niekas kitas“, – dalijosi Liveta.

Kovėsi iki paskutinės akimirkos

Netikėtai užklupusi sunki liga tapo skaudžiu išbandymu visai šeimai. Pasak Livetos, jie darė viską, kad Bellytė pasveiktų – nuo intensyvaus gydymo iki naktų, praleistų neatsitraukiant nuo jos guolio.

„Po operacijos ji pabudo ir vizgino uodegytę, lyg sakydama: aš dar gyvensiu… Tai buvo mūsų didžiausia viltis“, – prisimena atlikėja.

Tačiau septynios dienos kančios buvo daugiau nei galėjo pakelti silpstantis jos kūnas. Bellytę teko paleisti – leisti jai išeiti oriai, be skausmo.

„Ji pati jau norėjo iškeliauti… nors širdis plyšta, turėjome atsisveikinti su begaline meile“, – rašo Liveta.

Paskutinė padėka

Atlikėja taip pat išreiškė nuoširdžią padėką veterinarams, kurie lydėjo Bellytę paskutiniame jos kelyje:

„Ačiū gydytojai Evelinai ir visam Vetvila.lt personalui už rūpestį ir profesionalumą.“

Kazlauskų namuose šiandien – tuštuma, kurioje skamba tik prisiminimai. Tačiau jų šeima neabejoja – Bellytė liks jų širdyse visam gyvenimui: kaip mažas, baltas angelėlis, šešiolika metų nešęs į namus šviesą.